Moralės normos konstituciniuose teisiniuose santykiuose

Santrauka

Straipsnio tikslas – pažvelgti į moralės normų reikšmę formuojantis ir keičiantis konstituciniams teisiniams santykiams. Darbe bus mėginama atsakyti į kelis klausimus. Pirma, ar moralės normų maksimų įtaka konstituciniams teisiniams santykiams yra būdinga tik anglosaksų kraštuose nusistovėjusiai visuomeninei sanklodai. Antra, kodėl šios normos yra reikšmingos ir Lietuvoje. Trečia, ar tikrai moralės normos yra santykinės, todėl nesiderinančios su pozityvistiniu požiūriu į teisinius santykius. Tikimės atkreipti dėmesį į tai, kad moralės normos reikalavimai yra ne tik reikšmingi harmoningai visuomenės plėtrai, bet esant tam tikroms aplinkybėms gali būti vienintelis konstitucinės teisės šaltinis, lemiantis konstitucinių teisinių santykių subjektų elgesį.
Straipsnyje naudojamas lyginamosios analizės metodas. Analizuojant konstitucinių teisinių santykių praktiką, subjektų elgesio motyvaciją naudojamasi Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Lietuvos bei kitų valstybių doktrina bei periodine literatūra. Straipsnio dėstomąją dalį sudaro kelios tyrimo kryptys. Pirmojoje trumpai apžvelgiamas moralės ir teisės santykis. Antrojoje analizuojama, kokią įtaką užsienio šalyse moraliniai imperatyvai daro konstitucinių teisinių santykių subjektų elgesiui. Trečiojoje dalyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos konstitucinių teisinių subjektų elgesio de jure ir de morale pasireiškimas. Straipsnio pabaigoje formuluojamos išvados.