Naujojo Lietuvos baudžiamojo kodekso kalba

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kalbos taisyklingumas ir stilius. Analizuojant dokumento leksiką siūloma atsisakyti retesnių arba nebūtinų tarptautinių žodžių, tiksliau apibrėžti jų reikšmes, neatmesti tinkamų lietuviškų posakių, paieškoti tikslesnių netaisyklingai padarytų sąvokų pakaitalų. Toliau aptariamos žodžių darybos, morfologijos ir sintaksės klaidos, atkreipiamas dėmesys į netaisyklingai vartojamų formų ir linksnių įtaką teksto aiškumui. Darbe plačiai kalbama apie kai kurias stiliaus ir formos negeroves, pavyzdžiui, apie vis stiprėjantį polinkį vartoti veiksmažodinius abstraktus, gausias nusakomųjų kilmininkų virtines, nereikalingą kartojimąsi, labai dideles pastraipas, sudarytas iš vieno sakinio, ir kt. Pabaigoje apibendrinama, kaip pagerinti Baudžiamojo kodekso kalbą, pabrėžiama būtinybė kuo greičiau rengti aiškinamąjį teisės terminų žodyną, siūloma suburti atitinkamų sričių specialistus svarbiems ir ilgalaikiams valstybės dokumentams rengti.