Konfliktų valdymas viešajame sektoriuje: teisinės ir organizacinės problemos

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas specializuotos taikinamosios veiklos atsiradimas Lietuvoje ir plėtros galimybės. Ši veikla, jau dešimtis metų praktikuojama demokratinėse visų žemynų valstybėse, pasižymi svariu konstruktyvumu, kurio dėka įtampos, ginčai ir konfliktai valdomi ir sprendžiami visiškai arba iš dalies išvengiant smurto, alinančios kovos, medžiaginių ir moralinių nuostolių. Suprantama, konfliktų sprendimas ir valdymas, kad ir kokį aukštą profesinį lygį būtų pasiekęs, nėra atskirtas nuo bendrosios visuomeninių santykių kultūros, kuriai būdinga pagarba įstatymams, pilietinė atsakomybė, tolerancija, bendruomeniškumas.
Straipsnyje susitelkta ties konfliktais viešajame sektoriuje, kuriuos susidūrimo dalyviams arba trečiajai jėgai kryptingai veikti sunku dėl viešojo gyvenimo specifikos. Tačiau praktika rodo, o konfliktų ekspertizės patvirtina, kad įmanoma sukurti ir naudoti teisinius, organizacinius bei moralinius mechanizmus konfliktams viešajame sektoriuje suvaldyti. Apžvelgiami kai kurie Lietuvos įstatymai, viešojo administravimo epizodai vertinant šių dienų taikinamąją veiklą. Aptariamos tolesnės jos plėtros problemos ir kai kurios skatinančios priemonės.