Statutinių valstybės tarnybų pareigūnų karjeros ypatumai

Santrauka

Karjeros valstybės tarnautojai, dirbantys statutinėse valstybės įstaigose, turi ypatingą socialinį statusą. Jų tarnybinė veikla negali būti prilyginta kitų valstybinių ar privačių įstaigų tarnautojų darbui. Šį ypatumą pirmiausia lemia valdžios ir socialinės paslaugos demokratinėje visuomenėje vienovė. Statutinės valstybės tarnybos samprata apima ne tik viešąjį administravimą, bet ir reikalavimą teikti atitinkamas socialines paslaugas.
Socialines paslaugas teikia daugelis valstybinių bei nevalstybinių įstaigų. Todėl reikia analizuoti teikiamų paslaugų skirtumus bei būdus, kuriais šios paslaugos yra realizuojamos. Taigi šių dienų karjeros statutinės tarnybos turi būti analizuojamos bendrame valstybės institucijų tarnavimo visuomenei kontekste, pagrindžiant statutinių pareigūnų pasirengimo, tarnavimo sąlygų svarbą – apibrėžiant karjeros statutinio pareigūno sąvoką.
Asmenybė vystosi dalyvaujant trims sąveikos „nariams“: veiklos subjektui, veiklos sąlygoms ir trečiajam „nariui“ – veiklai. Straipsnyje nariai analizuojami pasitelkiant teorinius šaltinius bei gretimų šalių šios veiklos srities patirtį. Be to, istoriniu aspektu analizuojamas mūsų šalies teorinis ir praktinis palikimas. Demokratinės valstybės statutinės tarnybos yra depolitizuotos, teisinėmis priemonėmis atskirtos nuo politinių darinių įtakos, tačiau jos atlieka svarbias valstybinio valdymo funkcijas, todėl reikia sutikti, kad šių tarnybų valdymas didžia dalimi priklauso nuo bendrosios valstybinės politikos, jį apibrėžia šalies konstitucija. Tai svarbi aplinkybė, kurios turi būti paisoma sprendžiant šių tarnybų vidaus problemas, nubrėžiant kadrų politikos gaires. Straipsnyje atskleidžiamas sparčiai augantis visuomenės reiklumas pareigūnų profesionalumui, jų kompetencijai palaikant demokratines visuomenės raidos tendencijas. Kita vertus, pateikiama tarnybinės veiklos kontrolės koncepcijų įvairovė, konstatuojamas veiklos sąlygų bei pareigūno veiklos vertinimo kriterijų neapibrėžtumas. Daroma prielaida, kad veiklos sąlygos, šių tarnybų funkcijų ypatumai kartu reikalauja nestandartinio požiūrio į pareigūnų veiklą, savaip modeliuoti jų veiklos motyvaciją, paskatas.