Metodologinės ir teorinės policijos teisės prielaidos
plugins.themes.bootstrap3.article.main674028a5ae3dd
Santrauka
Straipsnyje nagrinėjamos teisės mokslo metodologijos problemos, taikomojo ir fundamentaliojo teisės mokslo aspektų santykis, pabrėžiama teisės taikymo reikšmė gaunant ir sisteminant policijos teisės mokslinių tyrimų rezultatus.
Straipsnyje taip pat nagrinėjamos Lietuvos teisėsaugos institucijų veiklos teisinio reglamentavimo problemos, pabrėžiant teisėtvarkos sąvokos vartojimo problemiškumą. Analizuojama galimybė teisėsaugos institucijas priskirti valstybės institucijų kategorijai pagal jas vienijančius požymius – jų uždavinius ir funkcijas, įtvirtintas teisės taikomąsias galias bei veiklą jas įgyvendinant. Straipsnyje siekiama apibrėžti teisėsaugos institucijų vaidmenį teisės ir teisinėje sistemose, valstybės institucijų sistemoje, taip pat panagrinėti šių institucijų veiklos teisinio reglamentavimo problemas, siekiant nustatyti, kurių teisės šakų normos dažniausiai taikomos teisėsaugos institucijų veikloje. Neperžengiant šios analizės ribų bandoma sistemiškai ir naujai pažvelgti į teisėsaugos institucijų valstybinio administravimo, jų vidaus administravimo, uždavinių ir funkcijų teisinį įtvirtinimą, ieškant galimų policijos teisės ir policijos teisės mokslo sisteminimo pagrindų.
Straipsnyje siekiama nustatyti visuomenines vertybes, kurioms apsaugoti ir šios apsaugos procesui teisiškai reglamentuoti egzistuoja teisės normų grupė, kuri, esant pakankamoms teorinėms prielaidoms, pretenduoja būti įvardyta kaip teisės šaka – policijos teisė.
Straipsnyje svarstoma galimybė laikyti policijos teisę administracinės teisės pošakiu, reguliuojančiu visuomeninius santykius, susiklostančius teisėsaugos institucijoms įgyvendinant joms teisės aktuose keliamus uždavinius ir atliekant funkcijas, taip pat vykdant šių institucijų valstybinį administravimą saugant ir ginant asmens, valstybės, visuomenės ir nacionalinį saugumą, atliekant vidaus reikalų ir valstybės saugumo sričių valstybinį administravimą bei užtikrinant Lietuvos teisėsaugos institucijų veiklos teisinį reglamentavimą.
Straipsnyje taip pat nagrinėjamos Lietuvos teisėsaugos institucijų veiklos teisinio reglamentavimo problemos, pabrėžiant teisėtvarkos sąvokos vartojimo problemiškumą. Analizuojama galimybė teisėsaugos institucijas priskirti valstybės institucijų kategorijai pagal jas vienijančius požymius – jų uždavinius ir funkcijas, įtvirtintas teisės taikomąsias galias bei veiklą jas įgyvendinant. Straipsnyje siekiama apibrėžti teisėsaugos institucijų vaidmenį teisės ir teisinėje sistemose, valstybės institucijų sistemoje, taip pat panagrinėti šių institucijų veiklos teisinio reglamentavimo problemas, siekiant nustatyti, kurių teisės šakų normos dažniausiai taikomos teisėsaugos institucijų veikloje. Neperžengiant šios analizės ribų bandoma sistemiškai ir naujai pažvelgti į teisėsaugos institucijų valstybinio administravimo, jų vidaus administravimo, uždavinių ir funkcijų teisinį įtvirtinimą, ieškant galimų policijos teisės ir policijos teisės mokslo sisteminimo pagrindų.
Straipsnyje siekiama nustatyti visuomenines vertybes, kurioms apsaugoti ir šios apsaugos procesui teisiškai reglamentuoti egzistuoja teisės normų grupė, kuri, esant pakankamoms teorinėms prielaidoms, pretenduoja būti įvardyta kaip teisės šaka – policijos teisė.
Straipsnyje svarstoma galimybė laikyti policijos teisę administracinės teisės pošakiu, reguliuojančiu visuomeninius santykius, susiklostančius teisėsaugos institucijoms įgyvendinant joms teisės aktuose keliamus uždavinius ir atliekant funkcijas, taip pat vykdant šių institucijų valstybinį administravimą saugant ir ginant asmens, valstybės, visuomenės ir nacionalinį saugumą, atliekant vidaus reikalų ir valstybės saugumo sričių valstybinį administravimą bei užtikrinant Lietuvos teisėsaugos institucijų veiklos teisinį reglamentavimą.
plugins.themes.bootstrap3.article.details674028a5b1bec
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.