Specialūs kreditoriaus interesų gynimo būdai sutartiniuose santykiuose

Santrauka

Civiliniame kodekse (toliau – CK) yra daug nuostatų, skirtų kreditoriaus interesų gynimui sutartiniuose santykiuose: nuostolių atlyginimas, palūkanų, delspinigių skaičiavimas, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kreditoriaus teisė sustabdyti prievolės vykdymą ir pan. Straipsnyje nagrinėjami trys iš esmės nauji kreditoriaus interesų gynimo būdai, 2000 m. CK išskirti į atskirą 6 kn. IV skyrių, pavadintą „Kreditoriaus interesų gynimas“, kurių tinkamas taikymas ir aiškinimas turi didelės reikšmės tiek teisės teorijai, tiek praktikai. Tai Actio Pauliana (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius), netiesioginis ieškinys ir sulaikymo teisė. Netiesioginis ieškinys – naujas institutas. Actio Pauliana institutą jau numatė 1964 m. CK 571 straipsnis, tačiau šiuo straipsniu CK buvo papildytas tik 1998 m. birželio 11 d. įstatymu. Sulaikymo teisė, kaip vientisas bendras institutas, taip pat naujai įtvirtintas 2000 m. CK.
Tai yra specialūs gynimo būdai, papildoma priemonė kreditoriui ginti savo teises, pasireiškianti tam tikra specifika. Šiame straipsnyje bus aptarti pagrindiniai teoriniai bei praktiniai minėto instituto aspektai, jo reikšmė, teisinio reglamentavimo ypatumai bei analizuojama susiklosčiusi teisminė praktika.