Valstybės baudžiamoji jurisdikcija ir užsienyje priimtų nuosprendžių pripažinimas Lietuvoje

Santrauka

Įgyvendinant valstybės baudžiamąją jurisdikciją tam tikrais atvejais galima susidurti su problema, kai dėl padarytos nusikalstamos veikos kitos valstybės ar tarptautinis teismas jau priėmė kaltinamąjį arba teisinamąjį nuosprendį. Vertinant šį faktą kyla klausimas, kokią reikšmę priimtas svetur sprendimas turi valstybės siekiui jos baudžiamajame kodekse įtvirtinto principo pagrindu įgyvendinti savo baudžiamąją jurisdikciją? Norint atsakyti į šį klausimą svarbu išnagrinėti užsienio valstybėse bei tarptautiniuose teismuose priimtų nuosprendžių pripažinimo problemą, kuri glaudžiai susijusi su asmens dvigubos atsakomybės problema, daž-niausiai apibūdinama principu non bis in idem.
Straipsnyje, taikydamas dogmatinį, lyginamąjį, loginį, istorinį ir kritikos metodus, autorius siekia išsamiau panagrinėti Lietuvos Konstitucijos ir naujojo Lietuvos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) normas dėl dvigubos atsakomybės draudimo. Nagrinėjant Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį ir naujojo BK 2 straipsnio 6 dalį daugiau dėmesio skiriama naujo BK 8 straipsnio 2 daliai, kur įtvirtinta, kad tiek kaltinamojo, tiek teisinamojo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo užsienio valstybėje faktas yra aplinkybė, trukdanti asmeniui atsakyti pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus už veikas, padarytas už Lietuvos teritorijos ribų.
Autoriaus manymu, ši nuostata yra kritikuotina, nes besąlygiškas užsienio valstybėse priimtų nuosprendžių pripažinimas nepadeda siekti teisingumo.