Prieglobstis ir terorizmas: pabėgėlių teisių apsaugos problemos kovojant su terorizmu

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai iš pažiūros nesusijusių ir skirtingų, tačiau aktualių temų sankirtos aspektai:
- kaip kovos su terorizmu priemonės veikia pabėgėlių apsaugos režimą,
- kokias teisines galimybes tarptautiniai pabėgėlių teises ginantys dokumentai numato prieglobsčio valstybėms, kad prieglobsčiu nesinaudotų asmenys, padarę ar įtariami padarę teroristines veikas.
Straipsnyje konstatuojama, kad kai kurios kovos su terorizmu ar terorizmo prevencijos priemonės neabejotinai daro įtaką pabėgėlių apsaugai, ypač valstybių įsipareigojimui laikytis asmens negrąžinimo principo. Pateikiama tarptautinių bei regioninių žmogaus teisių gynybos organų tokios valstybių praktikos vertinimo apžvalga. Neretai išsakoma nuomonė, kad 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – 1951 m. konvencija) nebeatitinka šių dienų realijų. Straipsnyje pateikiama analizė, kaip šios konvencijos nuostatos dera su šiuolaikinėmis aktualijomis. Šiame kontekste nagrinėjamos konvencijos 1 straipsnio F dalyje įtvirtintos pabėgėlio statuso netaikymo nuostatos teroristinės veiklos atvejais ir išimčių iš pabėgėlių apsaugos nuo išsiuntimo nuostatos, įtvirtintos konvencijos 32 straipsnyje bei 33 straipsnio 2 dalyje. Be pabėgėlių apsaugos dokumentų paliečiamas ir kitų žmogaus teisių apsaugos dokumentų taikymas asmenų, padariusių ar įtariamų padarius teroristines veikas, bylose.