Lietuvos teisės derinimas rengiantis narystei Europos Sąjungoje bei į ją įstojus

Santrauka

Šiame straipsnyje analizuojami Lietuvos teisės derinimo su Europos Sąjungos (toliau – ES) teise rengiantis narystei bei į ją įstojus klausimai nuosekliai aptariant skirtingus derinimo laikotarpius. Pabrėžiama, kad šie laikotarpiai savo esme buvo skirtingi ir tai lėmė tam tikrą specifiką. Pirmasis laikotarpis truko nuo 1996 m. iki 2002 m. lapkričio 1 d. bei pasižymėjo tokiomis ypatybėmis: 1) sukurta teisės derinimo institucinė struktūra; 2) sukurta teisės aktų bazė; 3) Lietuvos Respublikos teisė derinama prie apibrėžtos ES acquis apimties. Taigi Lietuvos teisės derinimas, pradžioje buvęs papildomas, visiškai atskiras darbas ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms, pamažu tapo natūralia nacionalinio teisės aktų leidybos proceso dalimi. Laikotarpiu tarp 2002 m. lapkričio 1 d. ir narystės datos (2004 m. gegužės 1 d.) Lietuva privalės ne tik toliau tęsti senosios acquis perkėlimą, bet ir operatyviai reaguoti į naujai priimamus ES teisės aktus bei planuoti jų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad adaptacijų arba pereinamųjų priemonių naujai priimamiems ES teisės aktams inicijavimas bus išskirtinė valstybių kandidačių atsakomybė. Šias acquis priėmimo procedūras planuojama įtvirtinti Stojimo sutartyje. Trečiasis laikotarpis, kuris prasidės Lietuvai tapus tikrąja ES nare, pasižymės tuo, kad Lietuva iš pasyvaus savo nacionalinės teisės derintojo su ES teise taps aktyvia pačių ES teisės aktų kūrėja. Todėl pasirašius Stojimo sutartį valstybėms kandidatėms sudaromos sąlygos dalyvauti visose ES institucijose. Jau dabar Lietuvoje pradedama kurti tam reikalinga sistema, galėsianti užtikinti efektyvų Komisijos parengtų ES teisės aktų projektų svarstymą Lietuvoje.