Europos Sąjunga ir žmogaus teisės
plugins.themes.bootstrap3.article.main673f6dd33f293
Santrauka
Straipsnis parengtas pranešimo „Europos Sąjunga ir žmogaus teisės“, skaityto Lietuvos teisės universiteto Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės instituto 2002 m. lapkričio mėnesį organizuotoje konferencijoje „Lietuvos teisės derinimo su Europos Sąjungos teise aktualijos“ pagrindu.
Straipsnio tema Europos Sąjunga ir žmogaus teisės yra aktuali, o šiame etape ir problemiška, nes žmogaus teisės, kaip tam tikros visuomenės vertybės, niekada nepraranda savo vertės, o būdamos dinamiškos bei evoliucinės, nuolat keičiasi tiek kiekybine, tiek kokybine prasme. Todėl darau išvadą, kad žmogaus teisės, kaip teisinė kategorija, reikalauja nuolatinio tyrinėtojų dėmesio.
Straipsnio tema gana plati, todėl dėmesys sutelkiamas į dviejų pagrindinių klausimų – Europos Sąjungos kaip ypatingos teisės sistemos ir žmogaus teisių Europos Sąjungoje raidos bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos kaip naujo pobūdžio dokumento analizę.
Straipsnyje atskleidžiamos Europos Sąjungos pastangos užtikrinti žmogaus teises, pateikiamos pirmosios bylos žmogaus teisių klausimais, kurias išnagrinėjo Europos Teisingumo Teismas, pažymima, kad prieš priimant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ES žmogaus teisių apsaugos norminis pagrindas buvo trys šaltiniai:
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Europos žmogaus teisių konvencija);
ES valstybių konstitucijos;
Bendrieji ES principai, įtvirtinantys ir saugantys žmogaus teises.
Straipsnyje šie žmogaus teisių apsaugos šaltiniai glaustai apibūdinami.
Aptariant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją dėmesys sutelkiamas į ES institucijų požiūrį į šį naujovišką dokumentą. Kartu išryškinamas ir valstybių ES narių požiūris į Chartijos statusą. Straipsnyje taip pat analizuojama Chartijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos santykio problema.
Straipsnio tema Europos Sąjunga ir žmogaus teisės yra aktuali, o šiame etape ir problemiška, nes žmogaus teisės, kaip tam tikros visuomenės vertybės, niekada nepraranda savo vertės, o būdamos dinamiškos bei evoliucinės, nuolat keičiasi tiek kiekybine, tiek kokybine prasme. Todėl darau išvadą, kad žmogaus teisės, kaip teisinė kategorija, reikalauja nuolatinio tyrinėtojų dėmesio.
Straipsnio tema gana plati, todėl dėmesys sutelkiamas į dviejų pagrindinių klausimų – Europos Sąjungos kaip ypatingos teisės sistemos ir žmogaus teisių Europos Sąjungoje raidos bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos kaip naujo pobūdžio dokumento analizę.
Straipsnyje atskleidžiamos Europos Sąjungos pastangos užtikrinti žmogaus teises, pateikiamos pirmosios bylos žmogaus teisių klausimais, kurias išnagrinėjo Europos Teisingumo Teismas, pažymima, kad prieš priimant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ES žmogaus teisių apsaugos norminis pagrindas buvo trys šaltiniai:
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Europos žmogaus teisių konvencija);
ES valstybių konstitucijos;
Bendrieji ES principai, įtvirtinantys ir saugantys žmogaus teises.
Straipsnyje šie žmogaus teisių apsaugos šaltiniai glaustai apibūdinami.
Aptariant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją dėmesys sutelkiamas į ES institucijų požiūrį į šį naujovišką dokumentą. Kartu išryškinamas ir valstybių ES narių požiūris į Chartijos statusą. Straipsnyje taip pat analizuojama Chartijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos santykio problema.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673f6dd34375b
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.