Organizuoto nusikalstamumo baudžiamasis teisinis vertinimas pagal naują Baudžiamąjį kodeksą
plugins.themes.bootstrap3.article.main676827a4334fc
Santrauka
Straipsnyje autorius iškelia ir analizuoja keletą problemų, susijusių su organizuoto nusikalstamumo baudžiamuoju teisiniu vertinimu.
Autoriaus nuomone, naujasis Baudžiamasis kodeksas neturės didesnės įtakos siekiant veiksmingiau kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Konkrečios organizuoto nusikalstamumo veiklos formos numatytos Baudžiamajame kodekse. Įstatymų leidėjas bando įveikti organizuotą nusikalstamumą, ir baudžiamoji teisė yra kaip priemonė kovojant su šiuo neigiamu socialiniu reiškiniu. Tačiau kaip ir buvusiame, naujajame Baudžiamajame kodekse lieka neaišku, kuo organizuotas nusikalstamumas skiriasi nuo tradicinio nusikalstamo bendrininkavimo, kokios bendrininkavimo formos atskleidžia organizuoto nusikalstamumo reiškinį. Bendrininkavimo formos pasižymi identifikacinių požymių sudėtingumu, jie nevienodai suprantami, dėl to kils daugybė jų teisinio vertinimo ir atribojimo problemų.
Detaliai atskleisti, kokios bendrininkavimo formos atspindi organizuoto nusikalstamumo reiškinį, ir tiksliai nustatyti kiekvienos iš jų požymius – aktuali teorinė ir praktinė problema. Šias problemas iš dalies lemia ir tai, kad Lietuvos baudžiamojoje teisėje vyrauja kai kurios iš tarybinės teisės paveldėtos, pasenusios koncepcijos.
Autoriaus nuomone, naujasis Baudžiamasis kodeksas neturės didesnės įtakos siekiant veiksmingiau kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Konkrečios organizuoto nusikalstamumo veiklos formos numatytos Baudžiamajame kodekse. Įstatymų leidėjas bando įveikti organizuotą nusikalstamumą, ir baudžiamoji teisė yra kaip priemonė kovojant su šiuo neigiamu socialiniu reiškiniu. Tačiau kaip ir buvusiame, naujajame Baudžiamajame kodekse lieka neaišku, kuo organizuotas nusikalstamumas skiriasi nuo tradicinio nusikalstamo bendrininkavimo, kokios bendrininkavimo formos atskleidžia organizuoto nusikalstamumo reiškinį. Bendrininkavimo formos pasižymi identifikacinių požymių sudėtingumu, jie nevienodai suprantami, dėl to kils daugybė jų teisinio vertinimo ir atribojimo problemų.
Detaliai atskleisti, kokios bendrininkavimo formos atspindi organizuoto nusikalstamumo reiškinį, ir tiksliai nustatyti kiekvienos iš jų požymius – aktuali teorinė ir praktinė problema. Šias problemas iš dalies lemia ir tai, kad Lietuvos baudžiamojoje teisėje vyrauja kai kurios iš tarybinės teisės paveldėtos, pasenusios koncepcijos.
plugins.themes.bootstrap3.article.details676827a435d64
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.