Naujosios mokesčių sistemos bruožai

Santrauka

Teisės norma viena atskirai nuo kitų negali atlikti jai skirtų funkcijų ir būti gyva. Todėl teisės normos siejamos į vientisą sistemą; jas logiškai sujungia bendroji teisės samprata ir tikslas. Demokratinėje visuomenėje teisės normos veikimas turi būti nukreipiamas pagrindiniam teisės tikslui – įgyvendinti žmogaus teisių saugumą. Tad skirtingų teisės šakų normomis siekiama to paties tikslo. Mokesčių teisės normos kaip teisės sistemos dalis irgi susijusios tarpusavio priklausomybe ir veikia viena kitą. Visi teisės sistemos pokyčiai veikia mokesčių normų pokyčius, ir atvirkščiai. Šiame straipsnyje mėginu atskleisti tik pačius svarbiausius šiuolaikinius mokesčių sistemos pokyčius, paminėdama kitų teisės šakų įtaką ir ryšį su mokesčių teise. Išsamiai išnagrinėjus bei aprašius šiuos ryšius ir pokyčius ateityje būtų galima daug tiksliau prognozuoti mokesčių teisės raidą.
Žiniasklaida ir atsakingi Finansų ministerijos pareigūnai šiandieninius mokesčių teisės pokyčius vadina „mokesčių revoliucija“. Kada prasidėjo ši „revoliucija“ ir kuriame jos etape šiuo metu yra mokesčių teisė? Kada bus galima pasakyti, kad „revoliucija“ pasibaigė? Kuo skiriasi iki šių metų pradžios galiojusios mokesčių teisės normos nuo įsigaliojusių šiais metais ir arti-miausiu metu laukiamų? Kokie yra senosios mokesčių sistemos bruožai? Kokios yra Lietuvos mokesčių sistemos ateities pokyčių prognozės? Gal „revoliucijos“ nebuvo, o pokyčiai mokesčių teisėje yra tokie pat bendri, kaip ir kitose teisės šakose? Nuomonių įvairovė vertinant mokesčių teisės pokyčius rodo, kad vykstantys procesai svarbūs daugeliui žmonių. Be to, mokesčių teisės pakeitimai susiję su biudžeto formavimu ir tiesiogiai veikia visą teisinės valstybės kūrimo procesą. Kuriant teisinę valstybę daromas tiesioginis poveikis ir mokesčių teisės raidai.
Lietuvoje kasmet priimama daug įvairių naujų teisės aktų, taip pat ir mokesčių teisės, dar dažniau jie taisomi. Mokesčių įstatymai iš esmės pradėti keisti 1990–1991 metais. Pavyzdžiui, 1990 m. spalio 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas Nr. I-641 nustojo galioti tik 2003 m., laikinasis išbuvęs daugiau nei dvylika metų. Jis buvo keistas 50 kartų, paskutinis pakeitimas priimtas 2002 m. birželio mėnesi. 2002 m. liepos mėnesį jau buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, pakeitęs senąjį. Panaši ir kitų svarbiausių mokesčių teisės aktų kaita. Kitas svarbus etapas – 1995–1996 m., kai buvo priimtas Mokesčių administravimo įstatymas. 1998 m. svarbūs tuo, kad buvo priimtas naujas Vyriausybės nutarimas dėl mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programos, kuriuo Vyriausybė įsipareigojo mokesčių teisę keisti tvarkingai, pagal programoje numatytas taisykles. 2002 m. priimtų ir įsigaliojusių mokesčių teisės aktai lyginami su 1990 m. priimtais dokumentais.
Visus šiuos pokyčius sąlygojo įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai. Tobulinant mokesčių sistemą siekiama skatinti ekonomikos augimą, garantuoti stabilias biudžeto pajamas, teisingą apmokestinimą ir konkurenciją. Dabar minėtus pokyčius siekiama suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais (acquis). Mokesčių sistema plėtojama dviem kryptimis. Tobulinamas pats apmokestinimo mechanizmas ir gerinamas administravimas. Bet naujovės diegiamos netolygiai. Apmokestinimą reguliuojantys teisės aktai tobulinami sparčiau, derinant juos prie acquis, o administravimas nuo 1996 m. keičiasi nepakankamai sparčiai. 1998 m. buvo numatyta pradėti rengti Mokesčių kodeksą, kuris turėjo apimti visus mokesčių įstatymus ir įstatymų taikymo procedūras. Mokesčių kodeksas neparengtas iki šiol. 1999 m. Finansų ministerijai pateikta mokestinio ombudsmeno Lietuvoje koncepcija, ji irgi dar neįgyvendinta. Europos Sąjungos Komisijos nuomone, valstybėms narėms priimant vidaus rinkos teisės aktus didžiausia problema yra ne techniškai suderinti savus įstatymus su Bendrijos teisės aktais, o pritaikyti savo administracinius mechanizmus ir visuomenę prie bendrųjų sąlygų. Administraciniai mechanizmai ar kitaip pavadintos struktūros, Europos Komisijos nuomone, galėtų būti specialieji teismai, ombudsmenai ir kita. Europos Sąjungos acquis ir siūlomi mechanizmai užtikrintų suderintos su Europos Sąjunga mokesčių sistemos plėtojimą ir teisingą veikimą.