Ikiteisminio tyrimo pradėjimas: dabartis ir perspektyva
plugins.themes.bootstrap3.article.main675017d95f4e4
Santrauka
Šiame straipsnyje nagrinėjamas baudžiamojo proceso pradžios apibrėžimo klausimas.
2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.
Kartu su juo atėjo ne tik naujos, iki tol nacionalinėje baudžiamojo proceso teisėje nevartotos jos sąvokos, bet ir proceso dalyvių santykiai. Įgyvendinti naujajame Kodekse siūlomas nuostatas nėra lengva. Nusikalstamų veikų tyrimo pradžia – tai momentas, kai valstybės įgaliotos institucijos pradeda vykdyti visuomenės saugumo funkcijas. Mūsų nagrinėjamas baudžiamojo proceso pradėjimo klausimas lieka aktualus ir teisiniu, ir praktiniu normų įgyvendinimo požiūriais.
Straipsnyje autorius lygina ikiteisminio tyrimo pradėjimo instituto raidą, analizuoja dabartį, t. y. praktinį naujai priimtų baudžiamojo proceso nuostatų įgyvendinimą, pateikia konkrečius siūlymus situacijai gerinti.
2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.
Kartu su juo atėjo ne tik naujos, iki tol nacionalinėje baudžiamojo proceso teisėje nevartotos jos sąvokos, bet ir proceso dalyvių santykiai. Įgyvendinti naujajame Kodekse siūlomas nuostatas nėra lengva. Nusikalstamų veikų tyrimo pradžia – tai momentas, kai valstybės įgaliotos institucijos pradeda vykdyti visuomenės saugumo funkcijas. Mūsų nagrinėjamas baudžiamojo proceso pradėjimo klausimas lieka aktualus ir teisiniu, ir praktiniu normų įgyvendinimo požiūriais.
Straipsnyje autorius lygina ikiteisminio tyrimo pradėjimo instituto raidą, analizuoja dabartį, t. y. praktinį naujai priimtų baudžiamojo proceso nuostatų įgyvendinimą, pateikia konkrečius siūlymus situacijai gerinti.
plugins.themes.bootstrap3.article.details675017d963177
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
