Operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo santykis

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, operatyvinės veiklos įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nuostatos nustatant operatyvinės veiklos bei ikiteisminio tyrimo santykį. Analizuojami operatyvinės veiklos bei baudžiamojo proceso uždaviniai, pabrėžiama šių veiklos rūšių sąveika bei jų atribojimo galimybės. Taip pat apžvelgiamos galimybės taikyti atskiras operatyvinės veiklos formas prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, su tuo susijusios praktinės bei teorinio pobūdžio problemos.
Daug dėmesio skiriama BPK nustatytų procesinių prievartos priemonių ir Operatyvinės veiklos įstatyme įtvirtintų operatyvinės veiklos metodų santykio nustatymui. Kadangi BPK nėra pateikiamas atskirų procesinių prievartos priemonių sąrašas, jų apibrėžimas, prievartos taikymo ribos, analizuojami poįstatyminiai teisės aktai, kuriuose bandoma tai detalizuoti. Pabrėžiama BPK vartojamų sąvokų apibūdinant atskiras prievartos priemones svarba, prievartos taikymo ribų nustatymo būtinumas. To labai trūksta tiek įstatymams, tiek poįstatyminiams teisės aktams. Analizuojant vienos iš procesinių prievartos priemonių turinį parodomas procesinės prievartos ribų nustatymo santykis su galimybe apriboti žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą bei šio klausimo sprendimas atliekant savo pavadinimu panašius operatyvinius veiksmus.
Taip pat aptariami BPK ir operatyvinės veiklos įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų prieštaravimai nustatant galimybes atlikti operatyvinius veiksmus, priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.