Esminio sutarties pažeidimo samprata pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą

Santrauka

Civilinio kodekso 6 knygos XVIII skyrius reglamentuoja sutarčių pasibaigimo pagrindus ir tvarką bei laikydamasis 1994 m. UNIDROIT instituto parengtais tarptautinių komercinių sutarčių principais įveda į Lietuvos civilinės teisės sistemą naują esminio sutarties pažeidimo sąvoką.
Šiame straipsnyje siekiama atskleisti esminio sutarties pažeidimo sąvokos, kuri įtvirtinta Kodekso 6.217 straipsnyje, turinį nurodant kiekvieno jos kriterijaus reikšmę bei įvardijant galimą naują kriterijų šiai sąvokai atskleisti.
Esminis sutarties pažeidimas (neįvykdymas) yra būdingas vertinamosios normos pavyzdys, todėl ji neturi konkretaus ir apibrėžto turinio. Gali būti nurodomi tik šios normos taikymo pavyzdžiai – jie ir pateikiami straipsnyje. Autoriaus manymu, konkretus esminio sutarties pažeidimo turinys priklauso tik nuo konkrečių faktinių aplinkybių.
Atsižvelgdamas į CK 6.217 straipsnyje įtvirtintų kriterijų priėmimo istoriją bei jais ginamus interesus autorius prieina prie straipsnio pabaigoje pateikiamų išvadų.