Lietuvos suvereniteto galiojimo problema Klaipėdos krašte NuolatinioTarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo kontekste
plugins.themes.bootstrap3.article.main675019c8d18fe
Santrauka
1918 m. atkurtai Lietuvos valstybei įgyvendinant tautos suverenitetą vienas svarbiausių uždavinių buvo nustatyti sienas su gretimomis valstybėmis ir atgauti prarastas etnines žemes. Klaipėdos kraštą Lietuvai pavyko atgauti tik po 1923 m. sukilimo. Remdamasi 1924 m. Paryžiaus konvencija Lietuva suteikė kraštui autonomijos statusą. Krašto autonomijos statusas, nustatytas konvencijoje ir Klaipėdos krašto statute, teisininkų buvo vertinamas nevienareikšmiškai. Nuomonių skirtumų tarp Klaipėdos krašto konvencijos signatarių atsirado ir įgyvendinant autonomijos nuostatas.
Klaipėdos krašto teisinės padėties, statuto ir konvencijos, cesijos raidos klausimais rašė M. Römeris, T. Petkevičius, D. Krivickas, S. Daukša, P. Kūris. Išsamų konvencijos komentarą pateikė J. Robinzonas. Šiems klausimams daug dėmesio skyrė ir Vokietijos tarptautinės ir konstitucinės teisės doktrinos atstovai (A. Rogge, J. Wallat, F. Berber, A. Hesse, T. Waino Kalijarwi, E. Friesecke ir kt.), bet jie Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo Klaipėdos statuto aiškinimo byloje nesvarstė. Pirmosios Respublikos metais teisinėje spaudoje buvo publikuotas tik pats sprendimas, o Užsienio reikalų ministerija išleido bylos vertimą.
Šiame straipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos suvereniteto Klaipėdos krašte interpretavimo problemą, atsižvelgiant į Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą. Tuo tikslu pirmoje straipsnio dalyje trumpai apžvelgiama Klaipėdos krašto istorinė raida ir pagrindžiami teisėti Lietuvos reikalavimai grąžinti Klaipėdos kraštą Lietuvos valstybei. Antroje straipsnio dalyje apžvelgiama krašto perleidimo Lietuvai raida ir analizuojama teisinės padėties kaita. Toliau straipsnyje apibūdinama Klaipėdos krašto autonomija, jos funkcionavimas ir teisinis autonomijos įvertinimas. Paskutinė dalis skirta Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimui Klaipėdos krašto statuto aiškinimo byloje. Čia apžvelgiama ginčo eiga, procesas teisme, įvertinamas teismo sprendimas, nagrinėjama sprendimo reikšmė Lietuvos suverenumo įgyvendinimui Klaipėdos krašte.
Straipsnyje taikyti istorinis, lyginamasis ir loginis metodai.
Klaipėdos krašto teisinės padėties, statuto ir konvencijos, cesijos raidos klausimais rašė M. Römeris, T. Petkevičius, D. Krivickas, S. Daukša, P. Kūris. Išsamų konvencijos komentarą pateikė J. Robinzonas. Šiems klausimams daug dėmesio skyrė ir Vokietijos tarptautinės ir konstitucinės teisės doktrinos atstovai (A. Rogge, J. Wallat, F. Berber, A. Hesse, T. Waino Kalijarwi, E. Friesecke ir kt.), bet jie Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo Klaipėdos statuto aiškinimo byloje nesvarstė. Pirmosios Respublikos metais teisinėje spaudoje buvo publikuotas tik pats sprendimas, o Užsienio reikalų ministerija išleido bylos vertimą.
Šiame straipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos suvereniteto Klaipėdos krašte interpretavimo problemą, atsižvelgiant į Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą. Tuo tikslu pirmoje straipsnio dalyje trumpai apžvelgiama Klaipėdos krašto istorinė raida ir pagrindžiami teisėti Lietuvos reikalavimai grąžinti Klaipėdos kraštą Lietuvos valstybei. Antroje straipsnio dalyje apžvelgiama krašto perleidimo Lietuvai raida ir analizuojama teisinės padėties kaita. Toliau straipsnyje apibūdinama Klaipėdos krašto autonomija, jos funkcionavimas ir teisinis autonomijos įvertinimas. Paskutinė dalis skirta Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimui Klaipėdos krašto statuto aiškinimo byloje. Čia apžvelgiama ginčo eiga, procesas teisme, įvertinamas teismo sprendimas, nagrinėjama sprendimo reikšmė Lietuvos suverenumo įgyvendinimui Klaipėdos krašte.
Straipsnyje taikyti istorinis, lyginamasis ir loginis metodai.
plugins.themes.bootstrap3.article.details675019c8d5566
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
