The Community Institutions' Exercise, and Possible Excess, of Powers: is there a Limit to the Binding Force upon the Member States

Santrauka

Europos Bendrijos teisės ir valstybių narių teisės santykio klausimas, nepaisant bendros Euro-pos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, yra vis dar diskutuotinas. Ne tik kai kurioje literatūroje, bet ir valstybių narių aukščiausiųjų teismų praktikoje dažnai keliamas Bendrijos teisės viršenybės klau-simas. Diskutuojama ne dėl principų – dažniausiai laikomasi nuostatos, kad tam tikri Konstitucijos straipsniai negali būti keičiami, todėl negali būti integruojami. Taip pat laikomasi pozicijos, kad Eu-ropos Bendrijos teisė privaloma tik tuo atveju, kai ji reglamentuoja valstybių narių Europos Bendrijos institucijoms perduodamą kompetenciją. Pagal Europos Bendrijos teisę Bendrijos institucijų kom-petencijos viršijimas yra niekinis, todėl Europos Teisingumo Teismas privalo šiuos teisės aktus koreguoti arba panaikinti. Tačiau Bendrijos ir valstybių narių teisės konflikto neįmanoma išvengti tada, kai teismai, pavyzdžiui, Vokietijos Federalinis teismas, nesutikdami su Europos Teisingumo Teismo pateiktu Bendrijos institucijų kompetencijos išaiškinimu, reikalauja Europos Teisingumo Teismo sprendimus paskelbti ultra vires aktais.
Tokia valstybių narių teismų kompetencija yra nesuderinama su dabar jau aksioma tapusiu tarptautinės teisės primatu, kuris taip pat reglamentuoja Bendrijos ir valstybių narių teisės santykį. Juk Europos Bendrijos sutartis taip pat yra ir tarptautinė sutartis, todėl jai taikomos tarptautinės tei-sės nuostatos. Tarptautinės teisės normos draudžia valstybei remtis nacionaline teise, jei ji atsisako vykdyti sudarytos sutarties nuostatas. Jei Europos Bendrijos sutartyje būtų įtvirtintų nuostatų, kurios leistų peržengti Bendrijai suteiktą kompetenciją, jos jau seniai būtų pakeistos, nes sutartis taikoma daug metų. Sudarant Europos Bendrijos sutartį, reikėjo atsižvelgti į nacionalinių teisės sistemų ypa-tumus, todėl sutarties šalys privalėjo sutikti dėl šių ypatumų įtvirtinimo sutartyje. Negalima teigti, kad kiekviena sutartis galioja tol, kol nacionalinis teismas paskelbia sutartį arba jos dalį negaliojančia. Toks teigimas pažeistų pagrindinį tarptautinės teisės principą pacta sunt servanda.
Tarptautinių organizacijų teisėje taikomas funkcionalumo principas galioja taip pat ir valsty-bių ir Europos Bendrijos teisės santykiui. Remiantis šiuo principu, valstybės, kurios įsteigia tarptau-tinę organizaciją ir suteikia jai tam tikrą kompetenciją, sutinka, kad organizacijos padaliniai patys nustatytų savo kompetenciją. Būtina atsižvelgti į ultra vires aktų nuostatas, išskyrus tuos aktus, kurie pažeidžia pagrindinius principus, kaip tai yra įtvirtinta Europos Bendrijos sutarties 6 straipsnio 1 pastraipoje. Europos Sąjungos valstybės narės gali kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl Euro-pos Bendrijos teisės išaiškinimo. Tačiau tai yra teismingumo klausimas. Ginčo sprendimas pasitel-kiant nepriklausomą instituciją reiškia tai, kad nė viena šalis, priimdama savo sprendimą, neturi tei-sės nepaisyti Teisingumo Teismo sprendimo nuostatų.