Ar kiekvienam įstatymui taikytinas socialinio veiksmingumo kriterijus?
plugins.themes.bootstrap3.article.main673f6bab2a7d1
Santrauka
Straipsnyje konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos įstatymų paskirtis dažniausiai apibrėžiama ją pakeičiant teisinio reguliavimo objekto arba reguliavimo priemonių nurodymu. Tai reikštų, kad įstatymų tikslai pasiekiami pačiu teisinės tvarkos nustatymu arba, kitaip tariant, įstatymai tampa socialiai veiksmingais dar nepradėję veikti. Ši tendencija vertinama kaip teisinio pozityvizmo formalistinės tradicijos nekritiškas eksploatavimas, siekiant panai-kinti kriterijų, pagal kurį galėtų būti vertinama konkretaus įstatymo turinio kokybė, jo so-cialinis veiksmingumas.
Aiškinantis realias teisinio poveikio galimybes, straipsnyje skiriami teisinio poveikio priemonių teisiniai ir neteisiniai tikslai. Teisiniais tikslais laikomas teisinių priemonių gebėjimas savo jėgomis pasiekti joms keliamus tikslus. Tie tikslai, kurių siekiant teisė tik dalyvauja kartu su kitais socialiniais veiksniais, laikomi ne teisiniais, o socialiniais, kompleksiniais.
Aiškinantis realias teisinio poveikio galimybes, straipsnyje skiriami teisinio poveikio priemonių teisiniai ir neteisiniai tikslai. Teisiniais tikslais laikomas teisinių priemonių gebėjimas savo jėgomis pasiekti joms keliamus tikslus. Tie tikslai, kurių siekiant teisė tik dalyvauja kartu su kitais socialiniais veiksniais, laikomi ne teisiniais, o socialiniais, kompleksiniais.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673f6bab2d947
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.