Ar kiekvienam įstatymui taikytinas socialinio veiksmingumo kriterijus?
plugins.themes.bootstrap3.article.main690481d20fd04
Santrauka
							Straipsnyje konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos įstatymų paskirtis dažniausiai apibrėžiama ją pakeičiant teisinio reguliavimo objekto arba reguliavimo priemonių nurodymu. Tai reikštų, kad įstatymų tikslai pasiekiami pačiu teisinės tvarkos nustatymu arba, kitaip tariant, įstatymai tampa socialiai veiksmingais dar nepradėję veikti. Ši tendencija vertinama kaip teisinio pozityvizmo formalistinės tradicijos nekritiškas eksploatavimas, siekiant panai-kinti kriterijų, pagal kurį galėtų būti vertinama konkretaus įstatymo turinio kokybė, jo so-cialinis veiksmingumas.
Aiškinantis realias teisinio poveikio galimybes, straipsnyje skiriami teisinio poveikio priemonių teisiniai ir neteisiniai tikslai. Teisiniais tikslais laikomas teisinių priemonių gebėjimas savo jėgomis pasiekti joms keliamus tikslus. Tie tikslai, kurių siekiant teisė tik dalyvauja kartu su kitais socialiniais veiksniais, laikomi ne teisiniais, o socialiniais, kompleksiniais.
					Aiškinantis realias teisinio poveikio galimybes, straipsnyje skiriami teisinio poveikio priemonių teisiniai ir neteisiniai tikslai. Teisiniais tikslais laikomas teisinių priemonių gebėjimas savo jėgomis pasiekti joms keliamus tikslus. Tie tikslai, kurių siekiant teisė tik dalyvauja kartu su kitais socialiniais veiksniais, laikomi ne teisiniais, o socialiniais, kompleksiniais.
plugins.themes.bootstrap3.article.details690481d2121d6
							Skyrius
						
						
							Mokslo straipsnis
						
					Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - CC BY 4.0 licencija (taikoma nuo 2025 m.).
 
								





