##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Marina Gušauskienė

Santrauka

Žmogaus teisės visose valstybėse turi gilias istorines ir kultūrines šaknis, bet šiuo metu jų gynimas yra vienas svarbiausių baudžiamojo proceso (ir ne tik jo) uždavinių, nes būtent baudžiamajame procese iškyla didžiausia asmens teisių pažeidimo grėsmė. Kad šio pažeidimo būtų išvengta ir kad procese dalyvaujantys asmenys būtų apginti nuo valstybės pareigūnų savivalės, baudžiamajame procese atsirado ikiteisminio tyrimo teisėjo institutas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo institutas baudžiamajame procese įvestas 1808 metų Kriminalinio tyrimo kodeksu (pranc. Le Code D,instruction criminelle), kuris kartais pavadinamas Napoleono kodeksu. Buvo pakeistas inkvizicinio proceso tipas – nusikaltimo tyrimo funkcija perduota ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taip buvo atskiriamos tyrimo ir kaltinimo funkcijos, nors iš tikrųjų prokuratūros įtaka ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo tokia svari, kad ir naujasis modelis beveik niekuo nesiskyrė nuo inkvizicinio modelio. Šiais laikais ikiteisminio tyrimo teisėjo institutas egzistuoja beveik visuose morfologinio tipo procesuose, jo analogų galima rasti visame pasaulyje, tačiau procese užimama padėtis ir atliekamos funkcijos priklauso nuo šalies nacionalinėje teisėje dominuojančių teisės principų.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Skyrius
Mokslo straipsnis