Konstitucinė teisė į nemokamą gydymą: interpretavimo problemos

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, o įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką, ir pateikiama šių Konstitucijos nuostatų interpretacija.
Autorius analizuoja teisės į nemokamą gydymą įtvirtinimą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose, nagrinėja valstybės įsipareigojimų, nustatytų Konstitucijos 53 straipsnyje, pobūdį, kokiems asmenims turėtų būti taikoma ši teisė, kokia yra nemokamos medicinos pagalbos apimtis ir kaip užtikrinama teisė į nemokamą gydymą laikantis kai kurių Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų.
Konstitucijos 53 straipsnyje iš esmės deklaruojama teisė į sveikatos priežiūrą bei įtvirtinta iš esmės blanketinė norma, nukreipianti į nemokamos medicinos pagalbos ir nemokamo gydymo reglamentavimą pagal įstatymą. Todėl nagrinėjant valstybės įsipareigojimus pagal Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį nemažai remiamasi ir atitinkamų įstatymų nuostatomis.
Straipsnyje keliamos nemokamo gydymo taikymo užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros apimties, nemokamos sveikatos priežiūros reglamentavimo problemos.