plugins.themes.bootstrap3.article.main673f6bf8170c6

Liudvika Meškauskaitė

Santrauka

Vykstant visuomenės informavimo procesui, gali kilti dviejų konstitucinių vertybių – spaudos laisvės ir kitų asmens teisių (teisės į pagarbą žmogaus orumui, teisės į atvaizdą, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir pan.) kolizija, kuri turi būti sprendžiama vadovaujantis minėtų teisių pusiausvyros principu. Tokiais atvejais pažeistos asmens teisės gali būti ginamos įvairiais teisiniais būdais: ir teisminiais, ir neteisminiais.
Straipsnyje autorė nagrinėja asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisės į atvaizdą, teisės į pagarbą žmogaus orumui gynimo būdus. Minėtų teisių gynimo būdai skirstomi į teisminius ir neteisminius. Teisminiai teisių gynimo būdai skirstomi į civilinės teisės gynimo būdus, baudžiamosios teisės gynimo būdus ir administracinės teisės gynimo būdus.
Autorė, aptardama civilinės teisės gynimo būdus, išskiria ieškinių rūšis, kuriais gali būti ginamos žiniasklaidos pažeistos asmenų teisės. Straipsnyje analizuojamos neturtinės žalos dydžio nustatymo problemos, apibūdinami kriterijai, kuriais remiantis nustatomas neturtinės žalos dydis, ir pan.
Aptariant baudžiamosios teisės ir administracinės teisės gynimo būdus, straipsnyje pateikiama šių teisų gynimo būdų istorinė raida, lyginami užsienio valstybėse ir Lietuvoje taikomi minėtų teisių gynimo būdai, išskiriami jų pranašumai ir trūkumai, taikymo problemos teismų praktikoje.
Straipsnio trečiajame skyriuje aptariami žiniasklaidos pažeistų viešųjų asmenų teisių gynimo ypatumai, analizuojamos viešųjų asmenų teisės į privatų gyvenimą ir teisės į pagarbą žmogaus orumui gynimo ribos, analizuojami kriterijai, kuriais remiantis ribojamos viešųjų asmenų teisės.

plugins.themes.bootstrap3.article.details673f6bf819592

Skyrius
Mokslo straipsnis