Moral Certainty of Expert as Rational Base of his Morality

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės moralinių pagrindų vertinimo kryptys, darančios įtaką visai ekspertinei veiklai ir eksperto vidiniam įsitikinimui. Eksperto vidinio įsitikinimo formavimuisi nemažą įtaką daro moralė, kaip jo racionalus pagrindas. Ekspertizės akto neteisingos išvados priežastis ne visada yra eksperto padarytos klaidos pasekmė. Eksperto vidinio įsitikinimo formavimuisi įtaką daro įvairūs neigiami veiksniai, pavyzdžiui, baudžiamojo proceso subjektų, ypač – ekspertų, komisinių arba kompleksinių ekspertizių grupių narių poveikis ir įtikinimai. Eksperto vidinis įsitikinimas yra ne kas kita kaip eksperto įsitikinimas, kad priimtas teisingas sprendimas. Eksperto vidinio įsitikinimo moralinė reikšmė yra tokia, kad ekspertas, pateikdamas savo išvadas ekspertizės akte, ne tik prisiima atsakomybę už atliktus tyrimus ir jų pagrindu gautus rezultatus, bet ir už tai, kokie gali būti jo išvadų teisiniai padariniai. Straipsnyje eksperto vidinis įsitikinimas nagrinėjamas kaip subjektyvi kategorija, tačiau turinti objektyvų pagrindą ir susiformavusi kaip savotiška sistema. Eksperto vidinis įsitikinimas yra vienas iš įrodymų vertinimo principų. Straipsnyje nagrinėjamas kolektyvinis vidinis įsitikinimas ir jo įtaka moraliniam pagrindui. Pabrėžiama, kad kolektyviai atliekant kompleksines arba komisines ekspertizes tarp ekspertų susiklosto atitinkami dalykiniai santykiai, galintys lemti vidinio įsitikinimo moralinį pagrindą. Kolektyvinis ekspertų komisijos požiūris pasireiškia visišku sutarimu ir pasitikėjimu vienas kitu. Nuomonių skirtumai sudaro prielaidas kilti konfliktinei situacijai, kuri gali būti išspręsta pritaikius tokias poveikio formas kaip įtikinėjimas ir įtaiga. Pastarosios ypač reikia saugotis, nes gali susiformuoti toks vidinis įsitikinimas, kurio pagrindas yra ne eksperto profesionaliosios savybės ir savarankiškas mąstymas, ne atliktų tyrimų rezultatų analizė, o įtakingų, autoritetingesnių komisijos narių ekspertų sprendimas.