Įstatymo samprata

Santrauka

Terminas „įstatymas“ vartojamas keliomis prasmėmis. Apie įstatymus kalbame kaip apie bendras taisykles, kaip apie teisės normas fiksuojančius aktus, kalbame ir kaip apie specifinę teisės normų aktų kategoriją – „įstatymą griežtąja prasme“. Tačiau netgi „įstatymas griežtąja prasme“ nėra apibrėžiamas vienareikšmiškai. Teoriniu lygmeniu kyla nemažai ginčų dėl to, ar vienas arba kitas konkretus požymis priskirtinas įstatymui. Nuo seno bene daugiausia ginčų kelia įstatymo bendrumo požymis. Pastaruoju metu plačiai išplitus konstitucionalizmo idėjoms, vis daugiau abejonių kyla ir dėl „tradicinių“ požymių – aukščiausia teisinė galia, pirminis aktas ir pan.
Šiame straipsnyje įstatymo sampratą (faktiškai įstatymo požymius, per kuriuos ta samprata atsiskleidžia) stengiamasi analizuoti kompleksiškai, t. y. integruojant ne vien teorinį (kas buvo daroma nuo Antikos laikų), bet ir pozityvųjį teisinį aspektą. Taigi remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija bandoma įvertinti ir pagrįsti, ar tam tikri „teoriniai“ įstatymo požymiai turi adekvatų teisinį turinį ir gali būti laikomi teisiškai reikšmingais įstatymo požymiais. Atlikus įstatymo požymių analizę, straipsnio pabaigoje pateikiama įstatymo samprata pirmiausia grindžiama galiojančia Lietuvos Respublikos Konstitucija.