Nepilnamečių liudytojų parodymų baudžiamosiose bylose psichologinis vertinimas

Santrauka

Naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyti keli atvejai (BPK 186 str. 3 d. ir 280 str. 1 d.), kai į nepilnamečio liudytojo apklausą gali būti kviečiamas psichologas. Psichologo veiksmų baudžiamajame procese apklausiant nepilnametį liudytoją paskirtis – „padėti apklausti nepilnametį, atsižvelgiant į jo socialinę ir psichologinę brandą“. Moksliniai tyrimai rodo, jog išsiaiškinti faktus apklausiant nepilnamečius yra gana sudėtinga, nes nustatyta nemažai atvejų, kai net ir nuoširdžiai norintys bendradarbiauti liudytojai pateikia nepatikimus parodymus.
Lietuvoje nepilnamečių liudytojų parodymų vertinimo mokslinių tyrimų beveik nėra atlikta. Šio straipsnio tikslas – supažindinti su užsienio šalyse sukurtais ir baudžiamajame procese plačiai taikomais nepilnamečių liudytojų parodymų vertinimo kriterijais, prie kurių priskiriamas liudytojų parodymų loginis nuoseklumas – loginė struktūra, pasakojimo spontaniškumas, detalių gausa, konteksto įsiminimas, pokalbių, neįprastų ir neesminių detalių atgaminimas, nesuprastų įvykio elementų teisingas apibūdinimas, savo psichinės būsenos apibūdinimas, kaltinamojo psichinės būsenos apibūdinimas, prisiminimo spragų pripažinimas, nusikaltimui būdingų detalių pasakojimas. Straipsnyje aptariamas užsienio mokslininkų indėlis analizuojant nepilnamečių liudytojų parodymų vertinimą.