Tarptautinis terorizmas ir legitimių priemonių kovojant su juo naudojimas

Santrauka

Straipsnyje dėstoma mintis, kad užtikrinant nacionalinį saugumą kaip bendrą visuomenės vertybę, negali būti paneigtos žmogaus (nors ir teroristo) teisės. Siekiamo tikslo ir kovoje su terorizmu naudojamų priemonių pusiausvyra turi būti išlaikyta. Pabrėžiama, kad riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir teisėje įtvirtintas vertybes, taip pat juridiškai svarbius tikslus; ribojimais neneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi proporcingumo principo.
Be to, pabrėžiama, kad tokia nuostata taikoma ne tik žmonėms ir jų teisėms, bet ir valstybėms; kitaip tariant, kovoje su valstybėmis, remiančiomis terorizmą, turi būti laikomasi tarptautinės teisės principų ir normų.
Straipsnyje pabrėžiama, kad ne visos veiksmingos priemonės kovojant su terorizmu demokratinėje valstybėje gali būti laikytinos teisinėmis priemonėmis. Taip pat nurodoma, kad „kovojančios demokratijos“ negali būti „bedantės“. Terorizmas, kaip visuomeninis neigiamas reiškinys, gali būti stabdomas imantis ir kai kurių legitimių „neordinarių“ priemonių.