Terorizmas kaip žmogaus teisių universalumo neigimo padarinys

Santrauka

Straipsnyje aptariama „žmogaus teisių“ sąvokos visuotinio pripažinimo problema. Analizuojamos priežastys, nulemiančios teroristinių išpuolių vykdymą ir šių veiksmų pagrindimą. Pabrėžiama būtinybė svarbiausias žmonijos vertybes pripažinti vienodai reikšmingomis ir nurodoma, kad žmogaus teisės ir tautų teisės turi būti plėtojamos jų nesupriešinant.
Straipsnio tikslas – analizuojant teisinę, sociologinę literatūrą ir taikant loginės analizės metodą, nustatyti, kokiu mastu žmogaus teisės gali būti suprantamos kaip visuotinės vertybės ir ištirti jų visuotinumo neigimo galimus padarinius. Straipsnyje taip pat nagrinėta žmogaus teisių standartų suderinamumo galimybė ir būtinybė, kuri yra neišvengiama globalizacijos sąlygomis. Siekiama pagrįsti teiginį, kad teisės aktais nustatytos visiems vienodos subjektinių teisių įgyvendinimo ribos ir įpareigojimas jas įgyvendinti leistinu būdu užtikrina visų žmonių pripažinimą vienodai vertingais ir garantuoja jų lygiateisiškumą. Žmogaus teisių įgyvendinti neįmanoma be socialiai aktyvios, humaniškos, teisiškai išprususios visuomenės. Tik tokia visuomenė, kuri ieško solidaraus veikimo būdų, siekia atviresnio civilizacijų ir kultūrų dialogų, gali moraliai įsipareigoti ir apriboti valdžios savivalę vykdant politiką žmogaus teisių įgyvendinimo srityje.