Civilinių ir komercinių ginčų alternatyvus sprendimas

Santrauka

Straipsnyje pristatoma vienas svarbiausių, greitai besivystančių ir įdomiausių institutų, skirtų kovai su civilinių ir komercinių ginčų bei konfliktų greito ir veiksmingo sprendimo problema – alternatyvaus ginčų sprendimo institutas (ADR), šio instituto atsiradimo užuomazgos. Straipsnio autorė aptaria alternatyvaus ginčų sprendimo instituto atsiradimo ir klestėjimo priežastis, teisinės ir socialinės adaptacijos Europoje rezultatus ir perspektyvas.
Apibrėždama alternatyvaus ginčų sprendimo institutą, straipsnio autorė nesutinka su kai kurių mokslininkų nuomone, kad alternatyvus ginčų sprendimo institutas apima išimtinai nevalstybinius ginčų nagrinėjimo būdus. Autorės nuomone, alternatyvus ginčų sprendimas – tai grupė procesų, kuriais ginčai ir konfliktai sprendžiami be teismo ir kurie yra ginčų ir konfliktų sprendimo teisme alternatyva. Straipsnyje analizuojama, kuo arbitražas – plačiausiai ir sėkmingiausiai praktikoje naudojamas alternatyvus ginčų sprendimo būdas – skiriasi nuo kitų ADR būdų, lyginamas „privalomas“ ir „neprivalomas“ arbitražas su teismo procesu, kitais alternatyviais ginčo sprendimo būdais.
Straipsnyje autorė siekia atsakyti į klausimą, ar alternatyvaus ginčų sprendimo institutas civilinėje ir komercinėje teisėje turėtų pakeisti teismo procesą. Autorė prieina išvadą, kad ADR ir ginčų nagrinėjimas teisme neturėtų būti priešingi dalykai. ADR ir teismo procesas – du skirtingos prigimties ginčų nagrinėjimo būdai – turėtų papildyti vienas kitą, būti vienas kito alternatyva siekiant socialinės taikos bendru sutarimu (konsensusu). Daugeliu atvejų tai būtų labiau priimtina negu vien ginčų nagrinėjimas teisme.