enforcement of judgements, bankruptcy, personal enterprise
plugins.themes.bootstrap3.article.main676e1ac1aa5d5
Santrauka
Teismo sprendimų sėkmingas vykdymas rodo bendrą visos pažeistų teisių gynimo sistemos lygį. Sėkmingas vykdomųjų bylų priteistų pinigų išieškojimas labai svarbus ne tik atskleidžiant visos teisingumo sistemos efektyvumą, bet ir valstybės ekonominio funkcionavimo sistemai.
Bankroto procesas – normalus rinkos ekonomikos reiškinys, skatinantis ekonominių santykių gyvybiškumą. Kiekvienas sąžiningas verslininkas, aštrios konkurencijos sąlygomis tapęs nemokiu skolininku, turi teisę tikėtis, kad skolos našta neslėgs jo visą gyvenimą ir po bankroto procedūros jis vėl galės aktyviai dalyvauti ekonominiame gyvenime.
Vykdymo proceso ir bankroto proceso galutinis tikslas yra panašus: atsiskaityti su kreditoriais.
Tačiau abu procesai turi savo ypatumų. Todėl šių procesų teisinis reglamentavimas yra skirtingas.
Individualios (personalinės) įmonės materialinės atsakomybės teisinis reglamentavimas turi ypatumų, išskiriančių ją iš kitų juridinių asmenų. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonės savininkas. Individualiai (personalinei) įmonei iškėlus bankroto bylą, materialinės atsakomybės subjektu, be pačios įmonės, tampa ir jos savininkas. Be to, įmonės savininkas, kaip fizinis asmuo, yra ir materialinės atsakomybės subjektas pagal savo asmenines prievoles. Todėl susidaro teisinė situacija, kai tas pats subjektas atsako už individualios (personalinės) įmonės ir savo asmenines prievoles. Toks atsakomybės pobūdis savaime nekelia teisinių problemų. Tačiau esant skirtingam skolų išieškojimo pagal bankroto procedūrą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) reglamentuotą vykdymo procesą teisiniam reglamentavimui susidaro šias procedūras reglamentuojančių normų kolizija.
Dėl teisinio reguliavimo spragų šias kolizijas spręsti nėra paprasta.
Straipsnyje nagrinėjamos skolų išieškojimo iš bankrutuojančios individualios (personalinės) įmonės ir jos savininko problemos, CPK vykdymo proceso ir Įmonių bankroto įstatymo santykis. Daroma išvada, kad būtina keisti Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, prieštaraujančias bankrutuojančios individualios (personalinės) įmonės savininko kreditorių įtraukimui į įmonės bankroto procedūrą. Atitinkamai siūloma keisti minėtame įstatyme nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę.
Baigus individualios (personalinės) įmonės bankroto procesą, įmonės kreditorių teisė reikalauti grąžinti skolas baigiasi. Tačiau bankrutavusios įmonės savininko kreditoriai, dalyvavę bankroto procese, gali tęsti skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus iš bankrutavusios įmonės savininko CPK vykdymo proceso nustatyta tvarka.
Bankroto procesas – normalus rinkos ekonomikos reiškinys, skatinantis ekonominių santykių gyvybiškumą. Kiekvienas sąžiningas verslininkas, aštrios konkurencijos sąlygomis tapęs nemokiu skolininku, turi teisę tikėtis, kad skolos našta neslėgs jo visą gyvenimą ir po bankroto procedūros jis vėl galės aktyviai dalyvauti ekonominiame gyvenime.
Vykdymo proceso ir bankroto proceso galutinis tikslas yra panašus: atsiskaityti su kreditoriais.
Tačiau abu procesai turi savo ypatumų. Todėl šių procesų teisinis reglamentavimas yra skirtingas.
Individualios (personalinės) įmonės materialinės atsakomybės teisinis reglamentavimas turi ypatumų, išskiriančių ją iš kitų juridinių asmenų. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonės savininkas. Individualiai (personalinei) įmonei iškėlus bankroto bylą, materialinės atsakomybės subjektu, be pačios įmonės, tampa ir jos savininkas. Be to, įmonės savininkas, kaip fizinis asmuo, yra ir materialinės atsakomybės subjektas pagal savo asmenines prievoles. Todėl susidaro teisinė situacija, kai tas pats subjektas atsako už individualios (personalinės) įmonės ir savo asmenines prievoles. Toks atsakomybės pobūdis savaime nekelia teisinių problemų. Tačiau esant skirtingam skolų išieškojimo pagal bankroto procedūrą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) reglamentuotą vykdymo procesą teisiniam reglamentavimui susidaro šias procedūras reglamentuojančių normų kolizija.
Dėl teisinio reguliavimo spragų šias kolizijas spręsti nėra paprasta.
Straipsnyje nagrinėjamos skolų išieškojimo iš bankrutuojančios individualios (personalinės) įmonės ir jos savininko problemos, CPK vykdymo proceso ir Įmonių bankroto įstatymo santykis. Daroma išvada, kad būtina keisti Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, prieštaraujančias bankrutuojančios individualios (personalinės) įmonės savininko kreditorių įtraukimui į įmonės bankroto procedūrą. Atitinkamai siūloma keisti minėtame įstatyme nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę.
Baigus individualios (personalinės) įmonės bankroto procesą, įmonės kreditorių teisė reikalauti grąžinti skolas baigiasi. Tačiau bankrutavusios įmonės savininko kreditoriai, dalyvavę bankroto procese, gali tęsti skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus iš bankrutavusios įmonės savininko CPK vykdymo proceso nustatyta tvarka.
plugins.themes.bootstrap3.article.details676e1ac1ae5e2
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.