Administracinės teisės pokyčiai šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama administracinės teisės sistemos veiksmingumo vertinimo kriterijų raida, atsižvelgiant į daugiau kaip penkiolika metų vykstančius socialinius pokyčius Lietuvoje. Šie kriterijai lyginami su Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Lietuva šiuo atveju neišskiriama iš šio regiono valstybių, nes vykstantys socialiniai pokyčiai, įskaitant ir administracinės teisės sistemos reformą, šio regiono valstybėse turi daug bendrų bruožų. Aptariant šių valstybių socialinius bei administracinės teisės pokyčius, remiamasi profesoriaus A. Sajo (Vidurio Europos universitetas) ir profesoriaus D. J. Galligano (Oksfordo universitetas) darbuose pateiktomis išvadomis.
Straipsnyje apibrėžiama, kaip buvo pereita nuo tradiciškai politinės ir teisės teorijose administracinės teisės sistemos vertinimo tik kaip pagrindinio valstybės instrumento, kuriuo įgyvendinami vykdomajai valdžiai nustatyti tikslai, iki administracinės teisinės sistemos kūrimo kaip priemonės ginti ir įgyvendinti žmogaus teises. Šiandien vertinant, ar administracinės teisės sistema yra veiksminga, keliami nauji ir griežtesni reikalavimai, turintys atitikti modernios demokratinės visuomenės standartus, nei jie buvo nustatyti reformos pradžioje. Sistema vertinama kaip veikianti veiksmingai tada, kai visuomenėje įgyvendinami tokie tikslai kaip kultūrinė plėtra, ekonominė pažanga, piliečių gerovės apsauga.
Iškeltas tikslas – apginti žmogaus teises ne tik formaliai jas įtvirtinant administraciniuose teisiniuose dokumentuose, bet ir kasdienėje asmenų bendravimo su viešo administravimo subjektais srityje. Straipsnyje nemažai kalbama apie pagrindinių administracinių principų, kuriuos privalo įgyvendinti sistemoje sprendimus asmens atžvilgiu priimantys viešojo administravimo subjektai, analizei. Šių principų įgyvendinimas jau nuo žemiausios grandies, priimančios sprendimus, apibrėžiamas kaip vienas iš svarbiausių veiksmingumo vertinimo kriterijų.