Plačiai žinomo prekių ženklo samprata ir prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu kriterijai (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai)
plugins.themes.bootstrap3.article.main67681aff6d086
Santrauka
Straipsnio tikslas – atskleisti vieno iš civilinių teisių objektų – plačiai žinomo prekių ženklo sampratos esmę bei panagrinėti kriterijus, galinčius būti reikšmingais, sprendžiant, ar prekių ženklas pripažintinas plačiai žinomu. Šie klausimai straipsnyje nagrinėjami teoriniu ir praktiniu aspektais, pateikiama Lietuvos teismų praktikos nagrinėjant ginčus, susijusius su prekių ženklo pripažinimu plačiai žinomu, analizė.
1883 m. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6bis straipsnis yra pagrindinė tarptautinės teisės norma, įtvirtinanti reikalavimą suteikti apsaugą plačiai žinomiems prekių ženklams. Nuoroda į minėtą konvencijos straipsnį pateikiama tiek kituose tarptautinės, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Siekiant atskleisti plačiai žinomo prekių ženklo sampratos esmę bei teisinę prigimtį, straipsnyje nagrinėjama, kokios priežastys lėmė, jog minėtos konvencijos sąjungos valstybės narės diplomatinėse konferencijose iniciavo konvencijos papildymą nauja nuostata dėl plačiai žinomų prekių ženklų apsaugos, kurios nebuvo pradiniame konvencijos variante. Nagrinėjant kriterijus, galinčius būti reikšmingais sprendžiant, ar prekių ženklas pripažintinas plačiai žinomu, straipsnyje daug dėmesio skiriama Paryžiaus sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos asamblėjos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos generalinės asamblėjos 1999 m. priimtoje bendroje Rekomendacijoje dėl plačiai žinomų ženklų apsaugos pateikiamiems išaiškinimams. Straipsnyje pabrėžiama, jog nepriklausomai nuo to, kokiais – minėtoje 1999 m. Rekomendacijoje nurodytais ar ne kriterijais būtų remiamasi sprendžiant, ar prekių ženklą pripažinti plačiai žinomu, galiausiai vis dėlto būtina įvertinti prekių ženklo žinomumą visuomenei (vartotojui).
Straipsnyje daroma išvada, jog sprendžiant, ar prekių ženklą pripažinti plačiai žinomu, pagrindinis kriterijus turėtų būti tai, ar atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes būtų pagrįsta ir teisinga pripažinti prekių ženklui aukštesnį apsaugos standartą, negu jam suteiktų įprasta registracija administracine procedūra. Šiuo atveju reikėtų įvertinti, ar tvirtas rinkoje susiklostęs grįžtamasis ryšys: prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas – prekių ženklu pažymėtos prekės ir (arba) paslaugos – visuomenė (t. y. prekių ir (arba) paslaugų vartotojas).
1883 m. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6bis straipsnis yra pagrindinė tarptautinės teisės norma, įtvirtinanti reikalavimą suteikti apsaugą plačiai žinomiems prekių ženklams. Nuoroda į minėtą konvencijos straipsnį pateikiama tiek kituose tarptautinės, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Siekiant atskleisti plačiai žinomo prekių ženklo sampratos esmę bei teisinę prigimtį, straipsnyje nagrinėjama, kokios priežastys lėmė, jog minėtos konvencijos sąjungos valstybės narės diplomatinėse konferencijose iniciavo konvencijos papildymą nauja nuostata dėl plačiai žinomų prekių ženklų apsaugos, kurios nebuvo pradiniame konvencijos variante. Nagrinėjant kriterijus, galinčius būti reikšmingais sprendžiant, ar prekių ženklas pripažintinas plačiai žinomu, straipsnyje daug dėmesio skiriama Paryžiaus sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos asamblėjos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos generalinės asamblėjos 1999 m. priimtoje bendroje Rekomendacijoje dėl plačiai žinomų ženklų apsaugos pateikiamiems išaiškinimams. Straipsnyje pabrėžiama, jog nepriklausomai nuo to, kokiais – minėtoje 1999 m. Rekomendacijoje nurodytais ar ne kriterijais būtų remiamasi sprendžiant, ar prekių ženklą pripažinti plačiai žinomu, galiausiai vis dėlto būtina įvertinti prekių ženklo žinomumą visuomenei (vartotojui).
Straipsnyje daroma išvada, jog sprendžiant, ar prekių ženklą pripažinti plačiai žinomu, pagrindinis kriterijus turėtų būti tai, ar atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes būtų pagrįsta ir teisinga pripažinti prekių ženklui aukštesnį apsaugos standartą, negu jam suteiktų įprasta registracija administracine procedūra. Šiuo atveju reikėtų įvertinti, ar tvirtas rinkoje susiklostęs grįžtamasis ryšys: prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas – prekių ženklu pažymėtos prekės ir (arba) paslaugos – visuomenė (t. y. prekių ir (arba) paslaugų vartotojas).
plugins.themes.bootstrap3.article.details67681aff714a8
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.