Lietuvos Respublikos Seimo dalyvavimo svarstant Europos Sąjungos reikalus mechanizmas: kūrimas, modelis ir procedūros

Santrauka

Šiame straipsnyje pristatomas ir analizuojamas Lietuvos Respublikos Seimo dalyvavimo sprendžiant ES reikalus modelis, jo kūrimo aplinkybės, šaltiniai, bruožai, procedūros ir probleminiai aspektai.
Pasiremdamas užsienio šalių, darbo grupės, kūrusios šį modelį, patirtimi, kitais šaltiniais, autorius nuosekliai atskleidžia, kokios priežastys lėmė aktyvaus Seimo vaidmens sprendžiant ES reikalus, pasirinkimą, kaip šis vaidmuo buvo įtvirtintas, kokias konstitucines naujoves jis įnešė į Lietuvos teisės sistemą, ypač daug dėmesio skiriant vadinamųjų „mandatinių komitetų“ vaidmens įtvirtinimui Konstituciniame akte dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje bei Seimo statuto papildymuose.
Straipsnyje taip pat detaliai pristatomos, aiškinamos ir iliustruojamos schemomis įvairios ES reikalų sprendimo Seime procedūros. Ypač daug dėmesio skiriama svarbiausiajai iš jų – pozicijų dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus ar kitus ES dokumentus, susijusius su Seimo kompetencija, svarstymui, kuria remiasi ir kai kurios kitos procedūros, kadangi tai – procedūra, kurios metu Seimo mandatiniai komitetai veikia kaip konstitucinės institucijos, išreikšdamos politiškai privalomą nuomonę viso Seimo vardu Vyriausybei.
Daug dėmesio skiriama subsidiarumo kontrolei, pabrėžiant, kad Seimo statute įtvirtintas subsidiarumo kontrolės mechanizmas yra novatoriškas, atspindintis Sutarties dėl Konstitucijos Europai formuojamus pokyčius.
Analizuojama ir svarstoma, kiek pagrįstas yra aktyvus Seimo dalyvavimas svarstant pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungoje teikia Lietuvos Respublika, kandidatūras, taip pat daugelis kitų klausimų, susijusių su Seimo vaidmeniu svarstant ES reikalus. Straipsnis baigiamas trumpomis motyvuotomis išvadomis.