Įmonių steigimosi teisė Europos Teisingumo Teismo sprendimuose
plugins.themes.bootstrap3.article.main673f5d242ae5a
Santrauka
Šiame straipsnyje pristatomi ir analizuojami Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT arba Teismas) sprendimai įmonių steigimosi srityje. Straipsnyje atskirai aptariamos Segers, Daily mail, Factortame, Centros, Überseering, Inspire Art ir kitos bylos, analizuojamos jų pasekmės įmonių steigimosi teisei, steigimosi teisėje įtvirtintam apribojimų draudimui.
Straipsnyje pažymima, kad ETT nė karto neapibrėžia pirminio steigimosi teisės sąvokos. ETT analizuoja tik teisę perkelti centrinę vadovybę, taip pat pažymi vieną iš antrinio įsisteigimo būdų – bendrovės filialo steigimą. Po pastarųjų Teismo bylų darytina išvada, kad Teismas skiria Bendrovės išvykimo iš valstybės narės ir atvykimo į kitą valstybę narę stadijas ir joms taiko skirtingą apribojimų draudimo apimtį, todėl pateikiamos bylos klasifikuojamos ne tik pagal steigimosi rūšis – pirminis arba antrinis steigimasis, bet taip pat išskiriamos ir steigimosi laisvės įgyvendinimo stadijos – įmonės „atvykimas“ ir „išvykimas“.
Straipsnyje nustatomi minėtų steigimosi laisvės stadijų reglamentavimo skirtumai. Įmonei išvykstant iš valstybės narės, siekiant įgyvendinti pirminį steigimąsi, ETT taiko Daily Mail bylos išvadas ir iš principo nedraudžia valstybei narei reguliuoti tokio išvykimo. Įmonės atvykimo į kitą valstybę narę atvejais, įgyvendinant pirminį steigimąsi, ETT draudžia taikyti taisykles, kurios riboja ar daro mažiau patrauklų steigimosi teisės įgyvendinimą.
Straipsnyje daroma išvada, kad ETT nedviprasmiškai leidžia investuotojams, steigiantiems bendrovę, rinktis tos valstybės teisės sistemą, kuri jiems atrodo tinkamiausia ar mažiausiai ribojanti jų teises, o vėliau kitose valstybėse steigti filialus, lygiai tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis juos gali steigti nacionalinės bendrovės. Kitaip tariant, Teisingumo Teismas leidžia vadinamąją jurisdikcijų konkurenciją ir sudaro sąlygas valstybėms narėms konkuruoti, kuriant palankiausią įmonių teisę. Todėl pabrėžiamas būtinumas didinti Lietuvos bendrovių teisės konkurencingumą.
Straipsnyje pažymima, kad ETT nė karto neapibrėžia pirminio steigimosi teisės sąvokos. ETT analizuoja tik teisę perkelti centrinę vadovybę, taip pat pažymi vieną iš antrinio įsisteigimo būdų – bendrovės filialo steigimą. Po pastarųjų Teismo bylų darytina išvada, kad Teismas skiria Bendrovės išvykimo iš valstybės narės ir atvykimo į kitą valstybę narę stadijas ir joms taiko skirtingą apribojimų draudimo apimtį, todėl pateikiamos bylos klasifikuojamos ne tik pagal steigimosi rūšis – pirminis arba antrinis steigimasis, bet taip pat išskiriamos ir steigimosi laisvės įgyvendinimo stadijos – įmonės „atvykimas“ ir „išvykimas“.
Straipsnyje nustatomi minėtų steigimosi laisvės stadijų reglamentavimo skirtumai. Įmonei išvykstant iš valstybės narės, siekiant įgyvendinti pirminį steigimąsi, ETT taiko Daily Mail bylos išvadas ir iš principo nedraudžia valstybei narei reguliuoti tokio išvykimo. Įmonės atvykimo į kitą valstybę narę atvejais, įgyvendinant pirminį steigimąsi, ETT draudžia taikyti taisykles, kurios riboja ar daro mažiau patrauklų steigimosi teisės įgyvendinimą.
Straipsnyje daroma išvada, kad ETT nedviprasmiškai leidžia investuotojams, steigiantiems bendrovę, rinktis tos valstybės teisės sistemą, kuri jiems atrodo tinkamiausia ar mažiausiai ribojanti jų teises, o vėliau kitose valstybėse steigti filialus, lygiai tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis juos gali steigti nacionalinės bendrovės. Kitaip tariant, Teisingumo Teismas leidžia vadinamąją jurisdikcijų konkurenciją ir sudaro sąlygas valstybėms narėms konkuruoti, kuriant palankiausią įmonių teisę. Todėl pabrėžiamas būtinumas didinti Lietuvos bendrovių teisės konkurencingumą.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673f5d242edfb
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
