plugins.themes.bootstrap3.article.main661e4e13c93b6

Daiva Petrylaitė

Santrauka

Pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje bendruomenėje pastebimas socialinės partnerystės, kolektyvinių darbo santykių skatinimo ir populiarinimo procesas. Vis daugiau klausimų perduodama spręsti pačioms kolektyvinių darbo santykių šalims tarpusavio susitarimais, o valstybės ir jos priimamų teisės normų reikšmė siaurinama. Šiame procese svarbų vaidmenį vaidina kolektyvinių derybų institutas. Šį institutą tiek tarptautinė, tiek atskirų valstybių kolektyvinė darbo teisė visų pirma prilygina tam tikram procesui, sudarančiam prielaidas kolektyviniams darbo santykiams formuotis, socialiniam dialogui plėtotis. Šio proceso rezultatas yra kolektyvinės sutartys. Kitų valstybių kolektyvinės darbo teisės doktrinoje ir praktikoje pasitaiko ir kitokių kolektyvinių derybų instituto naudojimo kolektyviniuose darbo santykiuose atvejų. Vienu iš tokių atvejų galima laikyti ir kolektyvinių darbo ginčų sprendimo procesą.
Šiame straipsnyje remiantis Lietuvos ir Lenkijos valstybių kolektyvinės darbo teisės norminiais aktais bei kolektyvinės darbo teisės doktrina siekiama analizuoti kolektyvinių derybų institutą, kaip galimą savarankišką kolektyvinių darbo ginčų sprendimo metodą, ir pateikti atlikto mokslinio tyrimo išvadas. Straipsnyje taikomi aprašomasis, lyginamasis, sisteminės analizės metodai.

plugins.themes.bootstrap3.article.details661e4e13ccf8a

Skyrius
Mokslo straipsnis