Esminės operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo reglamentavimo poįstatyminiais teisės aktais problemos

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos esminės operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo santykio nustatymo problemos.
Pabrėžiama tai, kad įstatymų lygiu LR operatyvinės veiklos įstatymo ir LR baudžiamojo proceso kodekso kolizijos problemos formaliai juridiškai yra išspręstos. Tačiau operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo santykio nustatymo klausimus sprendžiant poįstatyminių teisės aktų nuostatomis konkretizavosi nūdienos Lietuvos teisėkūros ir teisės normų taikymo praktikos vertinimo šiuolaikinės teisės sampratos bei teisinio įstatymo požiūriu problema.
Žvelgiant į susiformavusią ikiteisminio tyrimo atlikimo vadovaujantis naujuoju LR baudžiamojo proceso kodeksu praktiką matyti, kad 2003 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas Nr. I–90 bei juo patvirtintos rekomendacijos iškeliamos aukščiau už įstatymą. Šio poįstatyminio teisės akto nuostatos ne tik padarė netaikomą LR operatyvinės veiklos įstatymą priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, bet pakeitė ir kai kurias LR baudžiamojo proceso kodekso normas.
Tai pabrėžiama bei pagrindžiama analizuojant konkrečius LR operatyvinės veiklos įstatymo, LR baudžiamojo proceso kodekso straipsnius bei minėtas rekomendacijas.
Straipsnyje parodomas dabartiniu metu egzistuojančių kai kurių ikiteisminio tyrimo ir operatyvinės veiklos santykio klausimų teisinio reglamentavimo poveikis nusikalstamų veikų tyrimui. Taip pat paliečiamos ir nusikalstamų veikų tyrimo praktikoje atliekamų analogiškų veiksmų įvardijimo skirtingomis teisinėmis kategorijomis problemos. Autorius kelią hipotezę ir dėl galimų problemų žmogaus teisių užtikrinimo srityje, kurios kiltų dėl tokio neapibrėžtumo.