Ar tarptautinė paprotinė teisė įtvirtina įsipareigojimą erga omnes vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų?

Santrauka

Ius cogens normos ir erga omnes įsipareigojimai yra dvi esminės sąvokos, skiriančios šiuolaikinę tarptautinę teisę nuo klasikinės. Vis dėlto kuo šios sąvokos skiriasi ir kokie yra jų pažeidimo teisiniai padariniai – iki šiol neišspręsta problema. Straipsnyje nagrinėjamas valstybių įsipareigojimo vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl kankinimų teisinis statusas tarptautinėje teisėje. Mokslo darbuose ir teismų sprendimuose kankinimų draudimas visuotinai pripažįstamas kaip ius cogens normos pavyzdys.
Tačiau nesutariama dėl to, ar valstybės turi tarptautinę teisinę pareigą vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl asmenų, padariusių sunkius žmogaus teisių pažeidimus.
Straipsnyje ginčijama, kad šis valstybių įsipareigojimas yra tarptautinės paprotinės teisės dalis. Šis įsipareigojimas išplaukia iš paties sunkių žmogaus teisių pažeidimo erga omnes pobūdžio. Ši išvada daroma apžvelgus arbitražų sprendimus dėl šio įsipareigojimo klasikinėje teisėje, išanalizavus šio įsipareigojimo reglamentavimą pagrindinėse tarptautinėse sutartyse, žmogaus teisių apsaugos institucijų praktiką, reikalaujant bausti žmogaus teises pažeidusius asmenis, bei galiausiai Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimus Barcelona Traction (1970 m.) ir Genocido (1996 m.) bylose.