Dizaino teisinė apsauga autorių teisės ir sui generis dizaino teisės normomis (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai)

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami aktualūs ir diskutuotini su dizaino teisine apsauga pagal sui generis dizaino teisės ir autorių teisės normas susiję klausimai pagal Lietuvos Respublikos dizaino įstatymą [1], tarptautines sutartis [4–7] ir pagal Europos Sąjungos teisės aktus [8; 9], užsienio valstybių teisės doktriną bei teisės aktus. Šiame straipsnyje analizuojami su dizaino teisine apsauga susiję klausimai: dizaino apsaugos pagal sui generis dizaino teisės normas ir autorių teisės normas skirtumai, jų pranašumai ir trūkumai; dizaino teisinės apsaugos ribų klausimas. Turint omeny tai, kad pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą Lietuvoje [2] buvo įtvirtinta alternatyvi dizaino apsauga, o priėmus įstatymą [1] – komuliatyvi dizaino apsauga, pateikiamas abiejų dizaino apsaugos sistemų vertinimas bei analizuojami jų pranašumai ir trūkumai. Taip pat straipsnyje aptariami tokie probleminiai ir diskutuotini klausimai: ar dizaino apsaugai pagal sui generis dizaino teisės normas atsirasti būtinas dizaino realizavimas objektyvia forma; dizaino apsaugos pagal sui generis dizaino teisę ir autorių teisę atsiradimo momentas; tarptautinės konvencijos taikymo dizaino apsaugai pagal autorių teisę komuliatyvios dizaino apsaugos atveju klausimas; taip pat problematika, susijusi su dizaino apsaugos pagal sui generis dizaino teisę teisinės apsaugos sąlygomis tuo atveju, kai dizainas, įgijęs apsaugą pagal autorių teisę, siekia tapataus dizaino apsaugos pagal sui generis dizaino teisę.