Teisinio reglamentavimo átaka ekstremaliø situacijø valdymo veiksmingumui
plugins.themes.bootstrap3.article.main6768324587f5d
Santrauka
Šiuolaikinė valstybė, kaip pagrindinis šalies nacionalinio saugumo garantas, turi gebėti veiksmingai valdyti šalį ne tik palankiu metu, bet ir ekstremaliose situacijose. Pastarųjų metų valstybių veikla likviduojant ekstremalių situacijų (taifūnų Pietryčių Azijoje, uraganų JAV bei Centrinėje Amerikoje) padarinius rodo pasiruošimo šiai veiklai spragas bei trūkumus.
Lietuva nėra įvardytų gamtinių katastrofų zonoje, bet taip pat turi tobulinti savo pasirengimą tinkamai veikti panašiose situacijose, nes to reikalauja didėjanti terorizmo grėsmė, galimi politiniai nesklandumai bei militarizacija kaimyninėse šalyse.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių valstybės veiklos efektyvumą ekstremalių situacijų metu, yra šią veiklą reglamentuojanti teisinė bazė.
Straipsnyje nagrinėjami kai kurie galiojančių įstatymų trūkumai ir netikslumai bei galimos jų pasekmės valstybės valdymo veiksmingumui nepaprastosios ir karo padėties metu.
Lietuva nėra įvardytų gamtinių katastrofų zonoje, bet taip pat turi tobulinti savo pasirengimą tinkamai veikti panašiose situacijose, nes to reikalauja didėjanti terorizmo grėsmė, galimi politiniai nesklandumai bei militarizacija kaimyninėse šalyse.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių valstybės veiklos efektyvumą ekstremalių situacijų metu, yra šią veiklą reglamentuojanti teisinė bazė.
Straipsnyje nagrinėjami kai kurie galiojančių įstatymų trūkumai ir netikslumai bei galimos jų pasekmės valstybės valdymo veiksmingumui nepaprastosios ir karo padėties metu.
plugins.themes.bootstrap3.article.details676832458c9ea
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.