Elektroninės informacijos saugos tarptautinio teisinio reguliavimo analizė: Lietuvos padėtis

Santrauka

Informacinių technologijų sauga yra pagrindinis veiksnys, leidžiantis koordinuoti informacinių technologijų naudojimą Lietuvos viešajame bei privačiajame sektoriuose. Šiandien, kai didžioji visuomenės dalis daugiau ar mažiau priklauso nuo sklandaus informacinių sistemų darbo bei jomis teikiamų paslaugų, saugos reikalavimai iškyla į pirmąją vietą. Sparti naujos kartos technologijų plėtra lėmė nemažai pasikeitimų mus supančiame „daiktiniame“ pasaulyje. Nematerialios formos informacija tapo savarankiška vertybe. Tokios vertybės apsaugai skiriama vis daugiau dėmesio tiek techniniu, tiek ir teisiniu požiūriu visame pasaulyje. Aktyvi naujų informacinių technologijų plėtra informacinėje srityje ne tik gerina informacinių procesų ir veiklos kokybę, bet sukelia ir neigiamų pasekmių, tokių kaip nusikaltimai informatikai. Informacijos apsauga, ypač ekonominėje sferoje, – labai svarbi ir specifinė veiklos rūšis, kurią taip pat privalu nuosekliai ir išsamiai teisiškai reglamentuoti.
Efektyvios informacijos saugos politikos ir teisės sukūrimas neįmanomas be technikų profesionalų ir teisininkų glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo, kadangi taikant kompiuterines technologijas atsiranda socialinių santykių, susijusių su asmens prigimtinėmis teisėmis, apsauga. Informacinių sistemų sauga turi būti suderinta su informacijos teisėto naudojimo ir laisvo duomenų judėjimo principais demokratinėje visuomenėje. Sauga turi būti užtikrinama taip, kad ji atitiktų demokratinėje visuomenėje pripažintas vertybes. Pabrėžtina, kad egzistuojantys teisės aktai neturi varžyti teisių turėtojų teisėtų interesų arba trikdyti normalių tokios sistemos darbą. Kiekviena valstybė yra atsakinga už tokių sąlygų sukūrimą ir tinkamą jų taikymą. Darbe nagrinėjamos tarptautinio (regioninio) koordinavimo dokumentų, Europos Sąjungos ir kitų išsivysčiusių valstybių, taip pat Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kurios iki šios dienos priimti teisės aktai suformavo pagrindines vertybines kryptis šioje visuomeninių santykių srityje, teisės aktų nuostatos, tiesiogiai veikiančios informacinių sistemų ir informacijos saugos teisinio reguliavimo klausimus. Straipsnyje taip pat analizuojama šios srities teisinė bazė Lietuvos Respublikoje bei praktinio pritaikymo klausimai. Straipsnis baigiamas išvadomis ir apibendrinimais, suformuluotais taikant loginės analizės, taip pat ir sisteminius metodus.