Prejudicinio sprendimo procedūra Europos Bendrijų Teisingumo Teisme

Santrauka

Straipsnyje glaustai išdėstomi pagrindiniai prejudicinio sprendimo, svarbiausios Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo formos, ir jo priėmimo procedūriniai klausimai. Atskirai trumpai aptariami prejudicinio sprendimo teisinio poveikio, taip pat reformos, būtinos tam, kad jo mechanizmas toliau efektyviau veiktų, aspektai.
Prejudiciniu sprendimu, priimamu remiantis Europos Bendrijos (toliau – EB) sutarties 234 straipsniu, siekiama užtikrinti vienodą Bendrijos teisės aiškinimą bei taikymą visose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse. Kartu prejudicinis sprendimas neišvengiamai yra tikras Bendrijos teisės turtinimo šaltinis. Straipsnyje pažymima, kad prejudicinis procesas yra tik tarpinis procesas nacionaliniam teismui sprendžiant pagrindinę bylą. ES sistemoje jis turi savitų bruožų, lemiamų pačios Bendrijos teisės prigimties bei jos ypatumų. Šiame procese nacionaliniai teismai, pirmieji taikantys Bendrijos teisę, turi teisę, o tam tikrais atvejais – ir pareigą kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą konkrečiu Bendrijos teisės aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas nepareiškia nuomonės nei dėl nacionalinės teisės galiojimo, nei dėl jos taikymo konkrečioje nacionalinėje byloje. Šis Teismas taip pat netaiko Bendrijos teisės nuostatų pagrindinėje byloje.
Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas yra privalomas ne tik jo paprašiusiam nacionaliniam teismui, kad šis galėtų išspręsti nagrinėjamą pagrindinę bylą, bet ir kitiems ES valstybių narių teismams, kai toks klausimas kyla jų nagrinėjamose bylose. Straipsnyje remiamasi teisės doktrina bei Teisingumo Teismo praktika ir daroma išvada, kad prejudicinis procesas neabejotinai yra vienas kertinių ES teisinės apsaugos sistemos elementų. Išsiplėtusioje bei besiplečiančioje ES prejudicinių sprendimų perspektyva taip pat yra aiški ir suprantama.