Aristotelio teisingumo distinkcija šiuolaikiniame teisiniame diskurse

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama teisės ir teisingumo santykio problema. Atsižvelgiant į vertybinio reliatyvizmo nuostatas, vyraujančias šiuolaikinėje postmodernioje visuomenėje, keliamas teisingumo, kaip teisės vertinimo kriterijaus, problemiškumo klausimas. Analizuojant šiuolaikinį teisinį diskursą siekiama nustatyti teisingumo vietą Lietuvos bei tarptautinėje teisinėje doktrinoje ir praktikoje. Analizuojant teisinį diskursą galima atskleisti teisingumo, kaip teisės principo, svarbą šiuolaikinei teisei. Teisingumo, kaip teisės principo, turinio analizė parodo vertybinio reliatyvizmo įveikimo būdus konkretinant teisingumo sampratos objektą. Teisingumo turinį teisiniame diskurse išreiškia pusiausvyros siekis, konkretinamas klasikine nuostata „atiduoti kiekvienam, kas jo“. Kiekvienam jo dalies paskirstymo ir kompensavimo kriterijus pateikia Aristotelio teisingumo distinkcija, nurodanti būtinumą atsižvelgti į socialinio elgesio formų įvairovę. Būtent ši distinkcija padėjo pagrindus šiuolaikinei teisingumo, kaip teisės principo, sampratai.