Metateisinis diskursas: Europos Sąjungos teisės prigimtis bei kilmė kaip argumentas už ir prieš integraciją

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami Europos Sąjungos integraciniai procesai civilizacijų ir teisės tradicijų įvairovės aspektu. Tautų, kultūrų tradicijų įvairovė didelėje teritorijoje lemia egzistuojančius metateisinius skirtumus, kurie dažniausiai įvardijami kaip teisės prigimties ar, plačiau, civilizacijų skirtumai.
Europos Sąjunga atstovauja Vakarų civilizacijai, kurios raida ir prigimtis nulemta krikščioniškosios kultūros. Nors Vakarų teisės tradicijoje pabrėžiamas sekuliarumas, vis dėlto tradicijos remiasi ir atspindi krikščioniškas vertybes. Dėl šios priežasties kyla nesutarimų dėl tolesnės Europos Sąjungos plėtros. Dalis politikų ir doktrinos atstovų mano, kad tolesnė integracija įmanoma tik tarp valstybių, turinčių kultūrinių, vertybinių ir tradicijos tapatumų, taigi plėtojama krikščioniškosios plėtros vizija. Šios vizijos oponentai mano, kad būtina vykdyti didesnę plėtrą: esami civilizaciniai, kultūrų skirtumai neturi būti kliūtis integraciniams procesams, jei tik valstybės yra pasiryžusios laikytis Europos Sąjungos deklaruojamų vertybių sistemos ir aiškių demokratinių principų.
Straipsnyje panaudoti sisteminis, analitinis ir loginis metodai.