Tarptautinės teisės aiškinimas antrojoje scholastinėje filosofijoje

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjama tarptautinės teisės teorija vadinamosios antrosios scholastikos (XVI – XVIII a.) klasikų F. de Vitorijos ir F. Suareso veikaluose. Aptariami esminiai šios teorijos objektai: tarptautinės teisės prigimtis ir kilmė, neatimamos tautų ir valstybių teisės bei jų gynimo teisingame kare sąlygos. Tiriant šiuos dalykus daugiausia taikomas lyginamasis doksografinis metodas. Prieinama prie išvados, kad de Vitorija ir Suaresas laikytini vienais iš tarptautinės teisės teorijos pradininkų ir kad jų pažiūros artimos kito tarptautinės teisės „tėvo“ – H. Grocijaus – teorijai. Pabrėžiama, kad nemažai antrosios scholastikos tarptautinės teisės principų – paprotys kaip tarptautinės teisės norma, tautų teisės į lygybę, politinę nepriklausomybę, tarptautinę migraciją ir humanitarinę intervenciją, tautų teisių pažeidimas kaip teisingo karo priežastis, ambasadorių ir taikių gyventojų neliečiamybė karo metu, draudimas žudyti karo belaisvius ir įkaitus, reparacijų atitiktis patirtajai žalai, religinių karų neteisėtumas – aktualūs ir mūsų dienomis.