Alternatyvus ginčų sprendimas

Santrauka

Šiuo straipsniu autorė tęsia alternatyvaus ginčų sprendimo (ADR1) civilinėje ir komercinėje teisėje instituto analizę. ADR instituto samprata, atsiradimo ir paplitimo priežastys, teisinės ir socialinės adaptacijos Europoje rezultatai ir perspektyvos buvo aptartos straipsnyje „Civilinių ir komercinių ginčų alternatyvus sprendimas“ [1].
Pasitelkdama į pagalbą Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos šalių ADR taikymo patirtį autorė siekia atskleisti ginčų sprendimo alternatyviais būdais ir teisme pranašumus bei trūkumus. Nagrinėjamos tokių pranašumų ir trūkumų priežastys, pateikiamas jų teisinis vertinimas, ADR instituto reglamentavimo rekomendacijos. Autorės nuomone, išmanant ADR ir ginčo sprendimo teisme pranašumus ir trūkumus galima neutralizuoti neigiamas tiek ADR, tiek teismo proceso savybes, neleidžiančias operatyviai, efektyviai ir kokybiškai spręsti iškylančius ginčus. Tai, autorės teigimu, gali būti pasiekta derinant ADR ir ginčo sprendimo teisme procesus, taip pat atskleidžiant bei visa apimtimi naudojantis vieno ar kito ginčo sprendimo mechanizmo pranašumais. Straipsnis padeda geriau suvokti ADR teorinį pagrindimą bei praktinį pritaikomumą, o kartu ir iš naujo įvertinti patį teismo procesą.