Privataus gyvenimo elektroniniuose ryšiuose ribojimas nusikaltimų tyrimo tikslais

Santrauka

Kaip pažymima 2005 m. žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje apžvalgoje [20], 2005 metais viena iš pagrindinių teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą problemų buvo susijusi su teisėsaugos institucijų vykdoma elektroninių ryšių kontrole. 2005 metais atliktas elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą tyrimas [21] parodė, kad Lietuvoje turinio ir srauto duomenų kontrolės klausimas yra labai aktualus. Šios srities svarbą įrodo ir tai, jog 2006 metais Europos Sąjungoje buvo priimta duomenų saugojimo direktyva, kuri reglamentuoja srauto duomenų, kaupiamų teikiant elektroninių ryšių paslaugas ar tinklus, saugojimo terminus.
Straipsnyje nagrinėjama teisėsaugos institucijų nusikaltimų tyrimo ir prevencijos tikslais vykdoma elektroninių ryšių kontrolė.
Šio straipsnio objektas – privataus gyvenimo ribojimo elektroniniuose ryšiuose teisinis reguliavimas nusikaltimų tyrimo tikslais. Straipsnio tikslas – išanalizuoti privataus gyvenimo ribojimo elektroniniuose ryšiuose teisinį reguliavimą Lietuvoje nusikaltimų tyrimo tikslais. Straipsnyje naudojamas analizės, lyginamasis bei kiti metodai. Nagrinėjant privataus gyvenimo ribojimo elektroniniuose ryšiuose teisinius aspektus nusikaltimų tyrimo tikslais, naudojamasi užsienio valstybių doktrina bei periodine literatūra.
Straipsnyje atskleidžiama tiek buvusi elektroninių ryšių kontrolė, tiek elektroninių ryšių kontrolė, vykdoma dabar. Taip pat analizuojamas tokios kontrolės priežiūros mechanizmas.
Straipsnyje atlikta analizė leidžia teigti, kad teisėsaugos institucijų vykdomos elektroninių ryšių kontrolės reglamentavimas nėra pakankamas ir, atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką bei remiantis žmogaus teises reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, yra tobulintinas.