Lietuvos Seimo 1936 metų reforma
plugins.themes.bootstrap3.article.main673f737a38343
Santrauka
Lietuvos 1922 metų Konstitucija įtvirtino vadovavimo valstybei sistemą, užtikrinančią parlamento hegemoniją ir vykdomosios valdžios institucijų (prezidento ir Ministrų kabineto) subordinaciją parlamentui, bet po 1926 m. perversmo į valdžią atėjusios jėgos ėmėsi ją pertvarkyti, sistemos centru paversdamos vyriausybę.
Teisiniu požiūriu šios pastangos pirmiausia buvo atspindėtos 1928 metų Konstitucijoje, kuri buvusias svarbiausias išimtines Seimo funkcijas – įstatymų leidybą, valstybės biudžeto ir jo vykdymo tvirtinimą, tarptautinių sutarčių ratifikavimą, baudžiamųjų bylų dėl valstybės išdavimo ar tarnybinio nusikaltimo ministrams kėlimą – padalijo Seimui ir Respublikos prezidentui: visa tai Seimo nesant arba tarp Seimo sesijų buvo leista atlikti Respublikos prezidentui. Nuolatinis Seimo darbas taip pat buvo pakeistas darbu sesijomis, išsaugota prezidento teisė paleisti Seimą anksčiau laiko, o svarbiausia – paskelbta apie terminų netaikymą pirmojo po šios Konstitucijos pasirodymo Seimo rinkimuose.
Vadovaujantis pastarąja nuostata, Seimas Lietuvoje 1927–1936 m. apskritai nebuvo šaukiamas. Dėl politinių aplinkybių nutarus pagaliau jį sušaukti, pirmiausia buvo pasirūpinta, išleidžiant naują Seimo rinkimų įstatymą, pasiekti visišką jo narių lojalumą valdantiesiems. Tuo nesitenkinant, imtasi priemonių dar ir kiek galima teisiškai labiau apriboti to Seimo narių – tautos atstovų – iniciatyvos ir parlamentines galimybes. Tuo tikslu Seimo sušaukimo išvakarėse Respublikos prezidento išleistu įstatymu buvo panaikintas senasis 1924 metų Seimo statutas, besiremiantis klasikinėmis demokratinėmis parlamento veiklos taisyklėmis, ir nustatyta ypatinga, itin ribojanti Seimo iniciatyvą ir galimybes, tvarka naujam Statutui rengti ir priimti. Šiuo atveju nebuvo atsižvelgta ir į Seimo statuto specifiką, skiriančią jį nuo kitų teisės aktų.
Straipsnyje aptariamos šiuo prezidento įstatymu nustatytos taisyklės ir jų įgyvendinimas. Beje, taisyklės nesutapo su kai kuriomis tuomet galiojusios Konstitucijos nuostatomis. Be to, nagrinėjamos naujai priimto Seimo statuto naujovės. Naujasis Seimo statutas ne tik visiškai eliminavo iš Seimo struktūros frakcijas, bet ir gilino Konstitucijoje esančią tendenciją menkinti Seimo vaidmenį – daryti jį priklausomą nuo vykdomosios valdžios, – ypač atsispindėjusią jo nuostatose, reglamentuojančiose pagrindinių parlamentinių funkcijų vykdymo Seime procedūrą.
Teisiniu požiūriu šios pastangos pirmiausia buvo atspindėtos 1928 metų Konstitucijoje, kuri buvusias svarbiausias išimtines Seimo funkcijas – įstatymų leidybą, valstybės biudžeto ir jo vykdymo tvirtinimą, tarptautinių sutarčių ratifikavimą, baudžiamųjų bylų dėl valstybės išdavimo ar tarnybinio nusikaltimo ministrams kėlimą – padalijo Seimui ir Respublikos prezidentui: visa tai Seimo nesant arba tarp Seimo sesijų buvo leista atlikti Respublikos prezidentui. Nuolatinis Seimo darbas taip pat buvo pakeistas darbu sesijomis, išsaugota prezidento teisė paleisti Seimą anksčiau laiko, o svarbiausia – paskelbta apie terminų netaikymą pirmojo po šios Konstitucijos pasirodymo Seimo rinkimuose.
Vadovaujantis pastarąja nuostata, Seimas Lietuvoje 1927–1936 m. apskritai nebuvo šaukiamas. Dėl politinių aplinkybių nutarus pagaliau jį sušaukti, pirmiausia buvo pasirūpinta, išleidžiant naują Seimo rinkimų įstatymą, pasiekti visišką jo narių lojalumą valdantiesiems. Tuo nesitenkinant, imtasi priemonių dar ir kiek galima teisiškai labiau apriboti to Seimo narių – tautos atstovų – iniciatyvos ir parlamentines galimybes. Tuo tikslu Seimo sušaukimo išvakarėse Respublikos prezidento išleistu įstatymu buvo panaikintas senasis 1924 metų Seimo statutas, besiremiantis klasikinėmis demokratinėmis parlamento veiklos taisyklėmis, ir nustatyta ypatinga, itin ribojanti Seimo iniciatyvą ir galimybes, tvarka naujam Statutui rengti ir priimti. Šiuo atveju nebuvo atsižvelgta ir į Seimo statuto specifiką, skiriančią jį nuo kitų teisės aktų.
Straipsnyje aptariamos šiuo prezidento įstatymu nustatytos taisyklės ir jų įgyvendinimas. Beje, taisyklės nesutapo su kai kuriomis tuomet galiojusios Konstitucijos nuostatomis. Be to, nagrinėjamos naujai priimto Seimo statuto naujovės. Naujasis Seimo statutas ne tik visiškai eliminavo iš Seimo struktūros frakcijas, bet ir gilino Konstitucijoje esančią tendenciją menkinti Seimo vaidmenį – daryti jį priklausomą nuo vykdomosios valdžios, – ypač atsispindėjusią jo nuostatose, reglamentuojančiose pagrindinių parlamentinių funkcijų vykdymo Seime procedūrą.
plugins.themes.bootstrap3.article.details673f737a3a0b7
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų CC BY-NC-ND 4.0 licencija.
