the right to a fair court; the hierarchy of human rights; classification of the rights and freedoms of the Convention; level of protection; prioritisation; conflicts of rights

Santrauka

Jau ne vieną dešimtmetį vyksta diskusijos dėl žmogaus teisių hierarchijos egzistavimo galimybės bei galimo žmogaus teisių skirstymo pagal prioritetus, suteikiant vienoms teisėms didesnį apsaugos lygį nei kitoms teisėms. Tokią filosofinę diskusiją paneigia tarptautinėje teisėje vyraujanti žmogaus teisių tarpusavio priklausomumo ir nedalomumo doktrina. Šiuolaikinėje tarptautinėje arenoje nevyksta diskusijos dėl galimos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintų teisių ir laisvių hierarchijos. Doktrinoje tik pateikiamos įvairios Konvencijoje įtvirtintų teisių ir laisvių klasifikacijos, grįstos įvairiais pagrindais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) taip pat nėra savo praktikoje pateikęs aiškios nuomonės šiuo klausimu. Tačiau nepaisant vyraujančios nuomonės šiuo klausimu, kad tokios hierarchijos nėra, vis dėlto kai kurie žmogaus teisių specialistai nepaneigia tokios žmogaus teisių hierarchijos galimybės, netgi įžvelgia tokios hierarchijos pranašumų. Be to, analizuojant Teismo praktiką, t. y. analizuojant teisės į teisingą teismą ir kitų Konvencijos teisių konkurencijos klausimą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl tokios hierarchijos egzistavimo ir teisės į teisingą teismą apsaugos lygio kitų Konvencijos teisių atžvilgiu.
Pažymėtina, kad šiame straipsnyje vartojama sąvoka teisė į teisingą teismą yra laikoma teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 str., sudėtine teise, susidedančia iš šių elementų: teisės į teismą, lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų, teisės tylėti, teisės nebūti verčiamam duoti parodymus prieš save, teisės bendrauti su savo advokatu, teisės asmeniškai ir efektyviai dalyvauti teismo procese bei teisės į pagrįstą teismo sprendimą.
Straipsnį sudaro trys struktūrinės dalys. Pirmojoje šio straipsnio dalyje analizuojamas teisės į teisingą teismą pobūdis remiantis įvairiomis doktrinoje pateikiamomis Konvencijoje įtvirtintų teisių ir laisvių klasifikacijomis. Antrojoje šio straipsnio dalyje autorė kelia klausimą, ar yra bent jau sąlyginio pobūdžio Konvencijoje įtvirtintų teisių ir laisvių hierarchija bei kokia galėtų būti teisės į teisingą teismą vieta tokioje hierarchijoje. Paskutinėje straipsnio dalyje, remiantis Teismo praktika bei analizuojant teisės į teisingą teismą ir saviraiškos laisvės konkurencijos klausimą, siekiama atsakyti į klausimą, koks yra teisės į teisingą teismą apsaugos lygis saviraiškos laisvės atžvilgiu. Straipsnio išvados grindžiamos taikant sisteminį, lyginamąjį ir analitinį metodus.