Antstolio procesinių veiksmų apskundimas

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama antstolio veiksmų apskundimo procesinė tvarka. Tai vienas iš pagrindinių asmenų vykdymo procese pažeistų teisių gynimo būdų. Skundų padavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso [1] (toliau – CPK) 510–513 straipsniuose. Neišsamus teisinis reglamentavimas teisminėje praktikoje kelia nemažai problemų.
Straipsnyje autoriai nagrinėja skundo dėl antstolių veiksmų subjektus, apskundimo objektus. CPK nenustato subjektų, kurie gali paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Skundo objektu gali būti tik antstolio, antstolio padėjėjo arba antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai. Skundas gali būti paduodamas tik dėl antstolio atliekamų procesinių veiksmų arba atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Autoriai, remdamiesi teismine praktika, daro išvadą, kad skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas. CPK nustato, kad gali būti skundžiamas atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Atsisakymas atlikti procesinius veiksmus turėtų būti suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas. Nelabai aiškus skundų dėl antstolio veiksmų teismingumo, skundo padavimo termino reglamentavimas apsunkina pažeistų teisių gynybą. Autoriai nagrinėja CPK, Sprendimų vykdymo instrukciją bei teisminę praktiką, reglamentuojančius teritorinį teismingumą. Straipsnyje daroma išvada, kad pagal rūšinio teismingumo principus bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo priskirtinos bendrosios kompetencijos teismams.
Praktikoje kyla problema, kaip nustatyti momentą, iki kurio gali būti paduotas skundas dėl antstolio veiksmų. Vertindami teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką autoriai daro išvadą, kad skundas gali būti paduotas iki vykdymo veiksmų užbaigimo.