Kai kurių Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme įtvirtintų sąvokų interpretavimo problemos

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos kai kurių Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme įtvirtintų sąvokų interpretavimo problemos. Pagrindinis dėmesys skiriamas slapto bendradarbiavimo operatyvinėje veikloje sampratos problemai. Apžvelgiamos skirtinguose šaltiniuose, teisės aktuose įtvirtintos praktikų bei mokslininkų vartojamos sąvokos, reikšmingos slapto bendradarbiavimo operatyvinei veiklai, operatyvinės veiklos instituto analizei. Stengiamasi įžvelgti, išskirti bei akcentuoti pagrindinius slapto bendradarbiavimo operatyvinėje veikloje požymius, leidžiančius atskleisti šio instituto esmę bei turinį. Be to, straipsnyje analizuojama užsienio valstybių slaptųjų bendradarbių pasitelkimo patirtis.
Tyrimų metu, įsigilinus į slapto bendradarbiavimo operatyvinėje veikloje esmę bei turinį, paaiškėjo, kad nors slaptas bendradarbiavimas yra teisinė kategorija, tačiau tai nėra vien mechaniška veikla ar procesas, priklausantis tik nuo jo organizavimo kokybės arba teisės normų keliamų reikalavimų. Bendradarbiauja konkretūs žmonės, turintys savo patirtį, žinias, nuostatas, įsitikinimus, todėl slaptas bendradarbiavimas operatyvinėje veikloje, kai lemiama reikšmė tenka žmogiškajam faktoriui, turi būti nagrinėjamas ne tik iš pozityviosios teisės pozicijų.
Žmogiškojo faktoriaus slaptai bendradarbiaujant studija turėtų būti prioritetinė tolesnių tyrinėjimų kryptis nagrinėjant visus klausimus, susijusius su slaptu bendradarbiavimu operatyvinėje veikloje.