Kai kurie teisinės valstybės santvarkos bruožai senovės graikų mitologijoje
plugins.themes.bootstrap3.article.main69e1535a75825
Santrauka
Straipsnio analizė susijusi su teisinės valstybės idėjų ištakų paieška. Naujųjų laikų mąstytojų idėjų ir jų pirmtakų – antikos filosofų – indėlis į dabartinę teisinės valstybės viziją yra neginčijamas. Vis dėlto autorius abejoja, ar jis pakankamas samprotaujant apie modernios teisinės valstybės koncepcijos kilmės pradmenis.
Moksliniame darbe pateikti tie senovės graikų mitologijos fragmentai ir juos nagrinėjusių mokslininkų samprotavimai, kurie, autoriaus nuomone, ryškiausiai atspindi senovės graikų požiūrį į valstybės sampratą. Nagrinėjamų mitų nuostatas autorius drįsta traktuoti kaip neabejotinas prielaidas, kažkada lėmusias jas pripažinusių polių viešąją tvarką.
Minėtas analizės objektas pasirinktas siekiant įvertinti, ar senovės graikų religijoje valstybingumo matas turėjo požymius, artimus šiandienos teisinės valstybės bruožams: valdžių padalijimo principui, teisės viršenybei bei visuomenės sutarčiai. Be abejo, nagrinėjamos toli gražu ne visos teisinės valstybės sąvokos charakteristikos, o ir paminėtųjų tyrinėjimas veikiau laikytinas jų analizės pradmenimis negu išbaigtais vertinimais. Pažymėtina ir tai, jog ne visi senovės graikų idealizuoti tų laikų teisinės valstybės požymiai sutapo su šiandieniniais jos atitikmenimis, todėl pasirinkti tik tie bruožai, kurie yra būdingi tiek senovės graikų, tiek šiandienos moksle apibūdinamai teisinės valstybės sąvokai.
Atsižvelgus į pasirinktos temos nagrinėjimo spektrą, išvados yra gana nuosaikios. „Išgryninęs“ pasirinktų mitų fabulas iki galimų antikinės teisės konstrukcijų autorius pripažįsta, jog pasirinkti šiandieninės teisinės valstybės kriterijai senovės graikams buvo itin svarbūs. Be abejo, tai nereiškia, jog polių teisinėje tikrovėje jie buvo ir tokie pat realūs. Vis dėlto istorijos palikti paminklai ir rašytiniai įrodymai rodo ryžtingą graikų siekį laikytis religinių orientyrų. Būtų teisinga antikinę mitologiją laikyti viena iš svarbiausių prielaidų, leidusių Heladoje susiformuoti tokiems valstybiniams dariniams, kurių tvarka tapo pirmykštės demokratijos židiniu.
Moksliniame darbe pateikti tie senovės graikų mitologijos fragmentai ir juos nagrinėjusių mokslininkų samprotavimai, kurie, autoriaus nuomone, ryškiausiai atspindi senovės graikų požiūrį į valstybės sampratą. Nagrinėjamų mitų nuostatas autorius drįsta traktuoti kaip neabejotinas prielaidas, kažkada lėmusias jas pripažinusių polių viešąją tvarką.
Minėtas analizės objektas pasirinktas siekiant įvertinti, ar senovės graikų religijoje valstybingumo matas turėjo požymius, artimus šiandienos teisinės valstybės bruožams: valdžių padalijimo principui, teisės viršenybei bei visuomenės sutarčiai. Be abejo, nagrinėjamos toli gražu ne visos teisinės valstybės sąvokos charakteristikos, o ir paminėtųjų tyrinėjimas veikiau laikytinas jų analizės pradmenimis negu išbaigtais vertinimais. Pažymėtina ir tai, jog ne visi senovės graikų idealizuoti tų laikų teisinės valstybės požymiai sutapo su šiandieniniais jos atitikmenimis, todėl pasirinkti tik tie bruožai, kurie yra būdingi tiek senovės graikų, tiek šiandienos moksle apibūdinamai teisinės valstybės sąvokai.
Atsižvelgus į pasirinktos temos nagrinėjimo spektrą, išvados yra gana nuosaikios. „Išgryninęs“ pasirinktų mitų fabulas iki galimų antikinės teisės konstrukcijų autorius pripažįsta, jog pasirinkti šiandieninės teisinės valstybės kriterijai senovės graikams buvo itin svarbūs. Be abejo, tai nereiškia, jog polių teisinėje tikrovėje jie buvo ir tokie pat realūs. Vis dėlto istorijos palikti paminklai ir rašytiniai įrodymai rodo ryžtingą graikų siekį laikytis religinių orientyrų. Būtų teisinga antikinę mitologiją laikyti viena iš svarbiausių prielaidų, leidusių Heladoje susiformuoti tokiems valstybiniams dariniams, kurių tvarka tapo pirmykštės demokratijos židiniu.
plugins.themes.bootstrap3.article.details69e1535a7830b
Skyrius
Mokslo straipsnis
Nuo 2025 m. žurnalo straipsniai platinami pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.
Ankstesnių metų leidinių autorinės teisės nurodytos straipsnio pilnateksčiame dokumente (pdf).





