Lietuvos ekologinės teisės sistemos formavimasis

Santrauka

Paskutiniajame dešimtmetyje Europoje įvykę gamtiniai, socialiniai bei ekonominiai pokyčiai sąlygojo padidėjusius visuomenės ekologinio saugumo poreikius. Minėtų poreikių didėjimas savo ruožtu paspartino aplinkosaugos problemų sprendimo teisinio mechanizmo, tuo pačiu ir teisės doktrinos, vystymąsi. Pakito ir tarptautinis, ir Lietuvos aplinkosaugos teisinis reguliavimas.
Šio straipsnio tyrimo objektas – Lietuvos ekologinės teisės sistema. Straipsnyje siekiama nustatyti ekologinės teisės doktrinos būklę, jos ir kitų teisinio reguliavimo sudėtinių dalių: norminės bei praktinės, sąsajas su ja. Be to, aptariama Europos Sąjungos aplinkos teisės reikšmė formuojant nacionalinę Lietuvos ekologinės teisės normų ir jų įgyvendinimo sistemą.
Straipsnį sudaro įžanga, trys dalys bei išvados. Pirmojoje dalyje pateikta Lietuvos ekologinės teisės normų ir jų praktinio įgyvendinimo sistemos kūrimo apžvalga. Antrojoje įvertinta Lietuvos ekologinės teisės doktrinos būklė. Trečioji straipsnio dalis skirta apžvelgti Europos Sąjungos aplinkos teisės įtaką Lietuvos nacionalinės ekologinės teisės sistemai. Pastaroji dalis apima Europos Sąjungos aplinkos teisės, kaip Lietuvos ekologinės teisės norminį bei praktinį lygmenį formuojančio veiksnio, reikšmės nustatymą. Išvadose nurodomi keistini bei tobulintini Lietuvos ekologinės teisės doktrinos bruožai, Lietuvos ekologinės teisės sistemos formavimosi tendencijos.
Mokslinio tyrimo metodų pagalba siekiama įvertinti Lietuvos ekologinės teisės doktriną bei visos ekologinės teisės sistemos raidą, nustatyti pagrindinius bendrus Europos Sąjungos aplinkos teisės įtakos nacionalinei ekologinei teisei bei jos įgyvendinimo sistemai bruožus.